Mona Liza

Kiekvienas esame girdėję apie žymųjį Leonardo Da Vinčio paveikslą Mona Liza arba kitaip Džokonta. Šiuo metu paveikslas priklauso Prancūzijos vyriausybei ir kabo Luvro muziejuje, Paryžiuje.

Da Vinčis paveikslą tapė nuo 1503 m. pavasario – 1505 m. vasaros. Kalbama, jos Leonardas paveikslą imdavo į visas keliones. Mokslininkai rado daug panašumų Mona Lizos ir Da Vinčio veido bruožuose, todėl net manoma, kad šiame paveiksle jo moteriška versija. Žiūrint Moną Lizą iš dešinės pusės ji atrodo mažesnė, o iš kairės - didesnė.Niekas neišsiaiškina kas iš tiesų ta paslaptingoji nutapyta Da Vinčio paveiksle, todėl pilna įvairiausių versijų. Vieni kalba, jog tai Da Vinčio dvilytis autoportretas, kiti - jog tai idealios moters prototipas. Taip pat, jog tai kažkada egzistavusi moteris, tačiau atskleisti jos tapatybę sunku.

1913 metais profesorius Džovanis Podžis,surado šiokių tokių duomenų apie paveikslo heroję. Liza di Antonio Gerardini priklausė vienai žymiausių Florencijos šeimų. Ji gimė 1479 metais. Būdama labai jauna ištekėjo už daugiau kaip dvigubai vyresnio žmogaus – Frančesko di Bartolomėjo del Džokondo 1495 metų kovo 5 dieną . 1499 metais šis pirklys,ėjo vieno iš respublikos seniūnų pareigas. Žmonės pasakojo, kad gyvenime jis buvęs menkas žmogelis, bet komercijos reikalai jam sekėsi. Florencijoje niekam nebuvo paslaptis, kad Mona Liza ištekėjo ne iš meilės, o paklususi tėvui, kuriam rūpėjo tik finansiniai reikalai.

AKYS

 Italijos nacionalinio kultūros paveldo komiteto nariai pamatė, kad smarkiai išdidinus Monos Lizos akis jos tamsiuose vyzdžiuose matyti nedidelės raidės ir skaitmenys. 

Plika akimi šių simbolių įžvelgti neįmanoma, tačiau jie puikiai matomi per didinamąjį stiklą. Dešinėje akyje matyti raidės L ir V - jos gali simbolizuoti dailininko Leonardo da Vinci vardą, kairėje irgi matyti ženklų, tik jie ne tokie aiškūs. Tai gali būti raidės C ir E arba raidė B. Atminkite, kad paveikslui jau beveik 500 metų, taigi jis nebėra toks ryškus kaip ką tik nutapytas“, - sakė Silvano Vincenti.

 ŠYPSENA

 Italų mokslininkas sako, jog Monos Lizos šypsena yra didelio chorosterolio rezultatas. Mokslininkas teigia, kad modelis sirgo ksantelazma, kuri susijusi su cholesterino apykaitos sutrikimu ir dažniausiai būdinga vyresnio amžiaus moterims. Jis prabrėžia, jog modelio, kuriuo, manoma, buvo Lisa del Giocondo, ištekėjusi už prekeivio šilkais ir drobėmis, organizme buvo labai daug cholesterolio, rašo telegraph.co.uk.

 BLAKSTIENOS, ANTAKIAI

 Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog Mona Liza neturi blakstienų ir antakių, tačiau ji juos turėjo. Kadangi paveikslas yra labai senas, jie tiesiog išnyko. Žinoma prisidėjo ir paveikslo restauratoriai.

 PASLAPTIS GALI BŪTI GREIT IŠAIŠKINTA

Meno istorikas Silvano Vinceti aiškino BBC tikintis, jog radęs moters vardu Lisa Gherardini palaikus jis galės įrodyti, ar ji iš tiesų buvo paveikslo „Mona Liza“ modelis. Daugelį metų L.Gherardini pavardė buvo tapatinama su vardu Mona Liza, taip pat ji vadinta Lisa del Giocondo. Gherardini – jos mergautinė pavardė. Anksčiau manyta, kad ji gyveno 1479 – 1542 arba 1551 metais. Neseniai aptiktas mirties liudijimas nurodo, kad ši moteris mirė 1542-aisiais ir yra palaidota viename Florencijos vienuolynų. BBC žiniomis kasinėjimai prasidės jau šį mėnesį. Gali būti, kad tai nutrauks 500 metų trūkusius spėliojimus apie garsiąją Monos Lizos šypseną.

„Mes galėtume pabaigti amžius trukusius ginčus ir suprasti L.da Vinci bei jo modelių santykius, Leonardo tapyba taip pat reiškė fizinį vidinių jų būdo bruožų įprasminimą.“ – „Associated Press“ sakė S.Vinceti.

S.Vinceti L.da Vinci paveikslą „Mona Liza“ yra studijavęs mėnesių mėnesius. Istorikas tikino radęs Paryžiaus Luvre saugomame piešinyje paslėptų simbolių. Jo nuomone, L.Gherardini buvo pradinis tapytojo modelis, tačiau vėliau, paveiktas savo jauno mokinio ir meilužio, L.da Vinci pridėjo pastarojo bruožų.