PIrmoji meilės istorija!!

Sulaukiau pirmosios Ievos meilės istorijos.Kviečiu visus paskaityti.
Kas norit sudalyvaut Meilės istorijos konkurse, detalesnė informacija šioje nuorodoje.

Smagaus skaitymo!

Visų pirma, daugelis mano, kad yra nesąmonės susipažinti su žmogumi per internetą. Aš irgi taip maniau, todėl rimtai į tai nežiūrėdama užsiregistravau pažinčių svetainėje. Nesakiau sau "Vat dabar einu ieškot berno!" Ne, nieko panašaus. Pati maniau, kad realybėje susipažinti žymiai geriau yra, negu per internetą.. Vėliau gavau laišką nuo patrauklaus vaikinuko, daug nemąsčius atrašiau ir taip ėmeme rašinėtis. Paprašė numerio - daviau. Ir vieną vakarą jis man parašė "Su kiekviena žinute man labiau pradedi patikt." Aš aišku, nuo tų žodžių išsilydžiau ir nubraukusi visus planus penktadienio vakarui pasakiau, kad rytoj susitiksim, būtinai. Ir štai atėjo kita diena.. Nežinau, kas man buvo užplaukę, bet artėjant sutartam laikui vis labiau ir labiau drebėjau. Tiesiog širdis spirgėjo,jo dar nemačius.. Tiesiog.. Jo bendravimas labai šiltas, neeilinis toks, todėl jaučiau, kaip mano širdis lyg magnetas traukte traukia link jo. 
Supypsėjo telefonas, iškart kaip užburta šokau link jo, ten buvo jo žinutė, kad jis jau netoli. Drebančiomis rankomis apsimoviau basutes ir patraukiau sutartos vietos link. Pasiėmiau ausines, kad kažkiek išlaškytų mano mintis ir apsiraminčiau, juk negalėjau visa spirgėdama pasirodyt.:D Buvau čia pat sutartos vietos ir pamačiau einant vaikinuką su mėlynai žaliais marškiniais, mano širdis šoktelėjo, nors jį pirmą kart mačiau. Mintyse pasakiau sau "būtų visai faina, jeigu ten būtų jis." ėjau paskui tą paslaptingąjį nepažįstamą, jis sustojo (ten kur susitarėm, prie Akropolio įėjimo) o aš patraukiau į vidų, nes netoli to vaikinuko stovėjo klasiokas, kurio nenorėjau matyt.:D O kadangi mane buvo lengva atskirt (raudonos kelnės,raudoni plaukai) tai lengvai mane jis rado. ir akurat - prie manęs priėjo tas pats nepažįstamasis suspirginęs mano širdį. Viduje džiaugiausi, nors stengiausi atrodyti įprastai. Tuomet nusprendėm nueiti ant ledo, o kadangi abu ne iš gerųjų čiuožėjų esame - susikabinome rankomis. Jaučiau jo pirštus savo delne ir svajojau apie mus kaip porą.. Norėjau, kad pradėtume draugaut, kad pasibučiuotumėm. Ir mano laimėj taip ir įvyko. Vieną akimirką, kai buvau visai šalia jo, jis neištvėrė ir mane pabučiavo. Tai buvo pats laukiamiausias ir išsipildęs bučinys, koks tik galėjo būti. Tai jis kaip ir išpildė mano svajonę, apie tai pats nežinodamas.:) Bet aš niekuomet netikėjau meile iš pirmo žvilgsnio, netikėjau, kad internetas gali padėti susirasti antrą pusę, bet kai sutikau Jį viskas apsivertė aukštyn kojom. Todėl kaip matote mano nuomonės labai greitai keičiasi. Užteko tik vienos dienos, kad pakeisčiau savo įsitikinimus.:)
Dabar kiekvieną kartą prieš susitinkant - pasiimu su savimi ausines, nes kiekvieną kartą einant susitikt su juo mane užlieja toks jausmas... koks buvo, kai tikomės pirmą kartą. O kai susitinkame, visas jaudulys ir drebulys dingsta. Tada tiesiog džiaugiamės puikia kompanija.

Man ši istorija paliko didelį įspūdį, o jums?


* Komentuok šį pranešimą ir gauk 1 tašką! Rink taškus, tapk aktyviausiu mėnesio skaitytoju ir laimėk nemokamą sąskaitos papildymą!