Žmogiškumas


Žinau, kad kaip ir visada atsiras žmonių, kurie sakys, kad straipsnio mintis dėl "pamąstymų"nukopijuota, ir taip toliau ir panašiai, bet man šį kartą visiškai vienodai. Šiame straipsnyje neteiksiu jokių naudingų patarimų. Ar jis įdomus- spręsti tik jums. Tiesiog noriu pasidalinti savo mintimis apie visą esamą beglobių gyvūnų situaciją.

Žinot, man žiauriai pikta. Nes gyvenam valstybėje, kurioje labai trūksta tolerancijos ir žmogiškumo bei noro kažkam padėti. Apie metus laiko savanoriauju gyvūnų prieglaudoje. Ir galiu pasakyti tik tai, kad žmonės be galo šaltai ir abejingai reaguoja į beglobius. Visi akivaizdžiai mato situaciją- bene prie kiekvieno daugiabučio glaudžiasi bent vienas katinas. Bet kam tai rūpi? Žmonės dažniausiai bėdas apeina aplinkui. Dauguma galvoja kad tam skirtos gyvūnų prieglaudos. Tačiau niekas nepagalvoja apie tai, kad prieglaudos ne guminės, ir visų miesto gyvūnų nepriglaus. Dažnai gauname pasiūlymus susirinkti mažus kačiukus. Tokiais atvejais pasiūlome padėti sterilizuoti kates. Ir žinot ką neretai atšauna? - Ne, mes tokiom nesąmonėm nežadam užsiimti. Taigi, tokiose situacijose viskas tik blogėja- katės metų metais atsiveda kačiukų. Bet čia tik mažytė smulkmena palyginus su tuo, su kuo tenka susidurti. Žiemą savo daugiabučio laiptinėje radau dėžutę su (apie mėnesio laiko) kačiuku. Žinoma, mano dėka jis jau tą patį vakarą rado puikius namus. Pavasarėjant prie konteinerio buvo rasta dėžutė su 4 ( maždaug 2 parų ) mažyliais. Iš visų buvo gyvas tik vienas, tačiau po poros savaičių mirė, nes buvo pernelyg silpnas, labai mažai valgė. Prieš porą dienų vienas vaikinas pamatė, kaip kažkokie žmonės atnešė ir į upę paleido šiukšlių maišą bei pasileido bėgti atgal . Priėjus arčiau, ir ištraukus maišą, paaiškėjo, kad taip buvo bandomi paskandinti 6 dar neatsimerkę kačiukai. Maišas buvo specialiai pradurtas, kad "greičiau smigtų kirviu gilyn". Deja, tik vienas mažylis liko gyvas. Pagarba tam vaikinukui, kuris neliko abejingas, parsinešė katulį namo ir šiuo metu juo rūpinasi. Tai tik maža dalis to, kas vyksta aplinkui. Ir kur tokiose situacijose pasireiškia žmogiškumas? Nejaugi gyvybė visiškai bevertė, net prilyginama šiukšlei? Pripažinkim, jog lengviausias būdas bėdas užkrauti kitiems, arba dar geriau, jų atsikratyti. Tačiau tikrai ne pats tinkamiausias. Argi sunku sterilizuoti katę? Ar sunku būtų palaukti, kol mažyliai bent kiek paūgės, tuomet nunešti į turgų ir padovanoti? Visada atsiranda žmonių, kurie nusprendžia auginti gyvūnėlį...                                                                                                                             ...bet...
Konteinerinukas
...Argi tai kam nors rūpi? Neretai išgirstu tokių pasakymų kaip "šaunu, kad savanoriauji". Visuomet pasiūlau prisidėti prie prieglaudos veiklos. Iki šiol nei vienas žmogus, kuriam taip pasiūliau, nesutiko. Dažniausios priežastys: "negalėčiau, man būtų per daug gaila gyvūnų" ; "deja, neturiu tam laiko" arba "toks užsiėmimas ne man". Labai pikta pasidaro, kai išgirstu įvairių priešiškų pasisakymų, tokių "savanoriauja tik tie, kurie nemoka bendrauti, ar neturi draugų". Niekaip nesuprantu iš kur tokie nusistatymai? Čia visiškai klaidinga nuomonė. Sunku ką ir bepridurti, kai kvaili įsitikinimai ima viršų.
Šiuo metu prieglauda, kuriai aš padedu, gana sunkiai verčiasi. Mums trūksta visko: finansinės paramos, paramos daiktais, pastovių patalpų. Aš tiesiogiai padedu apsitvarkyti, fotografuoju gyvūnus, tvarkau internetinę svetainę, rašau straipsnius, reklamuoju puslapį. Ir kiekvieną kartą prašant pagalbos, susimąstau, ar verta prašyti? Gal tiesiog kukliai patylėsiu, kiek daug žmonių atsiliepia į prašymus... Kiekvieną dieną mūsų nedidelė komanda bent šiek šiek pasistūmėja į priekį, nors jeigu dauguma gyventojų pakeistų požiūrį, mums būtų daug lengviau.
...kasdien pagalvoju apie tai, ar apskritai verta kažką daryti, kai žmonių požiūris toks. Džiugu nors tai, kad pavyksta surasti gyvūnams namus. O tas meilus pasitrynimas aplink kojas ir dėkingas žvilgsnis bent jau tą minutę sustabdo nuo minties viską mesti.
...prašau, nustokite galvoti, kad "aš vienas nieko nepakeisiu", tiesiog pradėkite nuo savęs.

11 Komentarai

  1. Štai ką aš tau pasakysiu – tokių žmonių visad yra ir bus. Mes jų negalime sustabdyti skriausti, žudyti gyvūnus. Jie paprasčiausiai tokie gimė, ir ne tik Lietuvoje yra tokių atmatų. Jau vien faktas, jog Ukrainoje prieš Euro 2012 buvo nužudyta apie 3 tūkst. benamių šunų, rodo, jog pasaulis dūsta žiaurumu. Aš, asmeniškai, gyvūnus dievinu. Visad, kai pamatydavau katinėlį, pradėdavau jį maitinti (deja, namo negalėdavau jo neštis, nes ir pati turiu katę, šunų bei papūgą), tačiau tada visi kaimynai sukildavo, sakydavo, jog veisiam kačių fermą, o tada ir įstatymai stojo į kitaą barikados pusę – jei maitini benamį gyvūnų savo kieme ar net lesini balandį – gauni baudą.
    Žinoma, yra visokiausių akcijų prieš smurtą prieš gyvūnus, pati planuoju eiti savanoriauti į gyvūnų prieglaudą, kai man sukaks 16 (deja, man teks palaukti dar metų, nes pagal įstatymą negaliu tapti savanore). Ir mano šeima begalo myli gyvūnus, dėdė paėmė jau ne vieną šuniuką iš prieglaudos. O dėl tų žmonių (jei galime juos taip pavadinti): jų nepakeisime, tačiau galime griežtinti įstatymus, o ne taip, kad nužudė šunį ir gavo tik 1000 lt piniginę baudą. Tačiau čia gi taip pat buvo gyvybė, o už gyvybės atėmimą reikia bausti laisvės atėmimu, ir tikrai ne metams, ir ne dviems.
    Šaunuolė, jog taip atsiduodi gyvūnams, nes tokių žmonių šiam pasauliui tikrai reikia, kai jie po truputį tampa deficitu.

    A.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Bet pripažinkim, kad nėra teisybės ir jos niekada nebus, nes tokie dalykai labai mažai kam rūpi :((
    Beje, gali nelaukti 16 ir eiti dabar pat, nes praktiškai tereikia tėvų sutikimo ir galima eiti savanoriauti kad ir nuo 12 (berods), man dabar 14, ir tikrai nereikėjo laukti 16 ;)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Nežinau, bet bent jau Vilniuje negalima savanoriauti iki 16.
    Žinoma, teisybės niekad nebus. Tačiau mes galime susiburti, eiti protestuoti, reikalauti griežtesnių bausmių. Nors galbūt tai beliks tik ateities planas, kaip ir daugelis kitų...
    O kas yra mūsų, vaikų, jėgoms, tai – dalyvauti akcijose, remti gyvūnų prieglaudas (mano tėvai bent jau remia finansiškai, nors ne itin daug, tačiau parama visad išliks parama), būti savaroriais, nelikti abejingiems gatvėje sužeistiems gyvūnams ir nunešti juos į ,,Lesę" ar kitą prieglaudą, kur jų nemigdo.
    Labai gerbiu žmones, kurie nelieka abejingi, taip ir tave. Tikrai, didelė pagarba, jog nepabūgai kraupių vaizdų ar piktų, nepagrįstų liežuvių, kurie kvailai tave stabdė. Respektas.
    :)

    A.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Visada gerbiau žmones, kurie pasišvenčia kokiam nors naudingam reikalui ir atsiduoda jam visa širdimi. Pati ne kartą galvojau nuvykti aplankyti beglobių gyvūnų, bet mane vis kažkas stabdo. galbūt tai, kad labai myliu gyvūnus ir pamatyti liūdnas jų akis man būtų per sunku. Tiesiog nesusivaldyčiau.
    Pat jau septynerius metus auginu katę, bet ji nėra paimta iš gyvūnų prieglaudos. Ji nėra veislinė ir pirkta turguje už penkis litus. Tačiau džiaugiuosi, kad ją priglausdami pas save, galbūt išgelbėjome nuo šlaistymosi gatvėse.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Aš irgi labai gerbiu tokius žmones kaip tu, Egle.
    Pati labai norėčiau savanoriauti, tačiau mano nedideliame miestelyje nėra gyvūnų prieglaudos.
    Mane taip pat labai jaudina kai gyvūnėliais norima atsikratyti, juk visgi, gyvybė.
    Kai kurie žmonės neverti vadintis žmonėmis.
    Šaunuolė, puikūs pamąstymai :)
    P.s. Tik maža pastabėlė, baneris truputį krinta į akis, ne naująjį įdėjai :)

    AtsakytiPanaikinti
  6. Puikus straipsnis, suvirpinęs daugumos žmonių širdis...

    AtsakytiPanaikinti
  7. Pripazinkim : Lietuva yra viena is ,,laukiniu" saliu. Kitose salyse (ne visose) prieglaudos tuscios, kiemuose niekad nepamatysi kates ar suns. Jei ir atklysta koks- ji iskart priglaudzia. Liudna, jog Lietuva tokia atsilikus...
    Pati noreciau but savanore, bet mano mieste nera prieglaudos. Galbut todel ir pilna benamiu gyvunu...

    AtsakytiPanaikinti
  8. Mine- net neabejoju, kad išgelbėjai, nes dažniausiai nepadovanoti ar neparduoti turginukai ir atsiduria gatvėse. :/ Tikrai apsilankyk prieglaudoje, ten nėra taip baisu, kaip gali pasirodyt, ir pagalvok apie tai, kad ten juos maitina, duoda prieglobstį ir panašiai.
    Agne Aw- dėkuj už pastabą. Kadangi vėlai rašiau, tai jau ne baneriai galvoje buvo :)
    Agne Aw ir Kawaii Gone Loca- kokiam mieste gyvenat? Nes pavyzdžiui aš irgi nežinojau, kad mano mieste yra prieglauda, ir apskritai sužinojau tik po 2 mėnesių ieškojimo. Mažesnėms prieglaudoms tai net gi labai trūksta reklamos, todėl jos ir yra mažai žinomos.

    P.S. Ačiū už gerus žodžius :)

    AtsakytiPanaikinti
  9. Aš gyvenu Skuode. Na kiek žinau tai tikrai čia nėra prieglaudos. :/

    AtsakytiPanaikinti
  10. Dažnai pagalvoju, kaip žmonės ( ne visi ) gali būti tokie žiaurūs gyvūnams. Tikiuos, kad paskaitę šį straipsnį daug kas susimąstys...

    AtsakytiPanaikinti