Teenage Dreams

Labai labas mano mažosios princesės!  

Žinau, kad turbūt ne viena perskaičiusi žodį „princesė“ tuo suabejojote arba tiesiog... nusijuokėte, bet taip neturėtų būti! Šiame atvirame laiške, tikriau straipsnyje atskleisiu jums daug įvairių minčių ir gal būt patarimų, kuriais vadovaujuosi aš ir kurie man padeda, galbūt pravers ir jums! Bučkiai.:*

Prieš dvejus ar daugiau metų, sėdėjau savo kambaryje ir mąsčiau... taip, aš kažkam nepatinku, kažkam- apranga, kitiems- elgesiu, dar kitiems dėl atvirai išsakomos nuomonės ar panašiai, bet ar turėčiau dėl to keistis? Ne! Ar turėtumėte keistis dėl kažko jūs? Ne!

Visų pirma- kiekvienas mes esame unikalus ir kažkuo traukiantis kitus ir nesame tokie skirtingi vieni nuo kitų, nes sugebame rasti bendrų pomėgių ar nuomonių, kurios suartina, o tai reiškia kad patikti visiems galimybės tiesiog nėra. Mano nuomone, mes turėtume kreipti dėmes į tik į tai, ką mano mums artimi žmonės, arba tie kurie nesavanaudiškai mumis rūpinasi.

Visų antra- pasitikėti savimi būtina, nes tik taip galėsime pasiekti tikslų, kurios norime pasiekti ir tik taip tapsime laimingi. Kiekvieną dieną kalk sau į galvą, kad tik pasitikėdama savimi jausiesi laiminga. Daryk viską, kad tokia būtum!

Ar tai, kad kažkas bando mane „nuleisti ant žemės“ žemindamas, rašydamas komentarus, skleisdamas apkalbas, turėtų daryti man įtaką?

Žinau, kad nesvarbu kaip tai ignoruotume, bet nors vienas komentaras vis tiek sugadina nuotaiką, bet taip vėl gi neturėtų būti, nes:

·         Daugiau nei 50 procentų tokių žmonių, nepasitiki savimi ir rūpinasi tavo gyvenimu dėl to, kad taip bando kompensuoti savojo trūkumus.

·         Jų domėjimasis reiškia, kad tavo gyvenimas jiems įdomus. O kas nenorėtų būti įdomiu, hm?

·         30 ar daugiau procentų tokių žmogelių, tiesiog... pavydi. Reiškia yra ko pavydėti, tiesa?

·         Didelė dalis tų žmonių, kurie tave šmeižia tavęs nepažįsta, o kaip minėjau, kam rūpintis tų nuomone, kurių tu nė nepažįsti, o jie nepažįsta tavęs?

O dabar, eilė dalykėliams ir patarimams, kuriais vadovaujuosi.

SVAJONĖS! Jeigu esi pajėgus svajoti, esi pajėgus ir išpildyti savo svajones, nesvarbu kiek teks paaukoti. Iš savo patirties galiu pasakyt kad svajoti nėra blogai iki tol, kol tos svajonėms nebeteiki dėmesio ir nestengti jų paversti tikrove.

 

Išnaudok visas galimybes!

Klaidos, klaidos, klaidos. Ne taip ar ne tokie pasakyti žodžiai, veiksmai gali skaudinti, bet nepamiršk kad daryti klaidas žmogiška, o jas ištaisyti- dangiška, todėl nesmerk savęs, o rask jėgų bent iš dalies atpirkti tas klaidas.

Ar dar pameni kaip būdama 10-ties, 8-nių svajojai apie aukštakulnius, lūpdažius, o apie nelaimingą meilę, pykčius su artimais žmonėmis, sudužusias viltis nė nepagalvojai? Mano nuomone, didelė problema šiuolaikiniai kartai- noras užaugti, noras kuo daugiau išbandyti, bet NE. SUSTOK. Mes privalome atsirinkti dalykus, kurių bent jau dabar mums nereikia, o mums tikrai nereikia kvailų įsipareigojimų, alkoholio ar priklausomybės nuo cigarečių, tik pagalvok kiek problemų atkris, jeigu neskubėsi užaugti... 

Gerai dainuoji? Šoki? Rašai? Tau būdingas noras padėti kitiems? Moki sudominti savo kalbomis? Puiku! Tuomet leisk pasauliui sužinoti apie tave. Bent mažyčiame žmonių rate palik savo pėdsaką, daryk viską taip, kad tau išėjus, žmonės ilgėtųsi tavęs ir visada prisimintų.

Ir dar tūkstantį kartų pakartosiu- DARYK VISKĄ, kas daro tave laimingu ir nusispjauk į tai, ką sako kiti, įrodydama jiems, kad TU GALI.

Taip, taip, taip. Tu gali prarasti draugus, artimus žmones, gali prarasti meilę, bet niekada, niekada neprarask savęs. Niekada nesikeisk dėl kažko, niekada nesielvartauk dėl savo charakterio savybių (aišku tai nereiškia, kad jeigu esi iš tų egoisčių, negali tobulinti savo charakterio), tiesiog išlik savimi, nesvarbu kas nutiktų.

Šiuolaikinėje visuomenėje gerais žmonėmis tiesiog mėgstama pasinaudoti. Iš pradžių, jiems atrodo kad tai tik geras dalykas- juk padeda kitam, tačiau laikui bėgant tai tampa nuolatiniu aukojimuisi dėl kažko, kas vėliau gatvėje praeis pro tave ir gal būt nė neišties rankos. Pamiršk tuos, kuriems esi niekas. Gyvenk dėl savęs ir dėl tų, kuriuos myli, ne dėl tų kurie tavimi naudojasi.

Spjauk į kritiką, kuri tavo nuomone nepagrįsta, spjauk į tuos, kurie bando tave įžeisti, spjauk į tuos, kurie verčia tave jaustis blogai. Jiems visada kažkas nepatiks, bet juk tu nežadi rūpintis tuo, kas tau neatneš jokios naudos?

Nesusidarinėk idealų. Taip, kartais gali pasvajoti apie tobulą vaikiną, bet nesivadovauk tuo, nes kartais tas vaikinas, kurio labiausiai nesitikėjai, bus tas vienintelis, kuris rūpinsis tavimi, kuriam rūpėsi tu ir kuris nuoširdžiai džiaugsis, liūdės su tavimi. O tu juk nenori leisti tam vaikinui... dingti?

Na, turbūt viskas... bent jau šiandien. Mes galime turėtu tūkstančius patarimų kitiems ir patiems sau, bet visų pirma, reikia juos išbandyti, o tik tada rekomenduoti kitiems. Taigi, linkiu jums atrasti tai, kas daro jus laimingomis ir vadovautis tik tuo, kas jus verčia šypsotis. O dabar, apačioje komentaruose laukiu jūsų gyvenimo moto ir šiaip kažko, kas jums padeda.

Iki kito susitikimo. Jūsų, Vitalija.