Europos juodoji skylė arba atgal į SSRS

Man kaip gimusiai laisvoje Lietuvoje, prisiklausius tėvų ir senelių pasakojimų, būtų labai įdomu laiko mašina nusikelti į praeitį ir pasidairyti po apie tiek girdėtą SSRS. Kol laiko mašina nesukurta, jei jums irgi būtų smalsu pažvelgti keliasdešimt metų atgal, pasiūlysiu kitą būdą. Ar esate girdėję apie valstybę Padniestrę?  Nevarkite,  ieškodami jos žemėlapyje, nes ji oficialiai, net neegzistuoja. Žinoma,tai nevienintelė nepripažinta valstybė. Nuo kitų ji skiriasi tuo, jog apsilankę joje,Jums atrodys, kad laiko mašina nukeliavote keliasdešimt metų atgal.

Kas ta Padniestrė?

Padniestrė ( kitaip Transnistrija) yra įsprausta tarp Moldavijos ir Ukrainos. Oficialiai valstybė laikoma Moldovos dalimi, bet pati pasiskelbė  nepriklausomybę. Nors ji priklauso Moldavijai,  turi savo kariuomenę, prezidentą, policiją, valiutą. Padniestrė neapsieina be visų valstybės požymių: įstatymų, vėliavos, himno, piliečio pasą. Žinoma tik pačioje ''valstybėje'' galiojantys pasai, neleidžia daug ko nuveikti, tad jos gyventojai turi po antrą Rusijos, Ukrainos, arba Moldavijos pasą. Padniestrėje gyvena moldavai, rusai, ukrainiečiai, bet oficiali kalba rusų. Ten apsipirkti galite Padniestrės rubliais, bet išvykus iš šalies, jie tampa beverčiais ir jų konvertuoti negalima. Padniestrės sostinė Tiraspolis, dydžiu prilygsta Klaipėdai.
Šioje ''šalyje'' rinkimai yra planuojami, varžoma spaudos laisvė, ji save vadina sovietine respublika. Ir vienintelė pasaulyje vis dar naudoja sovietinius atributus.


Kodėl Padniestrėje, vis dar gyvena taip kaip SSRS?
Sovietmečiu Padniestrė, buvo Moldavijos SSRS. Jai iširus  gyventojai, nepanoro kartu su Moldavija žengti į Europą, todėl apsiskelbė atskira valstybe. Moldavijai tai labai nepatiko, ir ji pradėjo karą su Padniestre. Dėl to, kad ją rėmė Rusija, karas baigėsi paliaubomis. O Moldovija iki šiol negali kontroliuoti savo teritorijoje esančios ''valstybės''.

Padniestrė - gyvas sovietinis muziejus

Vykti į Padniestrę nesiūloma, dėl to, kad užsieniečiams gali tekti mokėti kyšius pareigūnams, taip išvengiant

Padniestrės prezidentūra

problemų. Be to jokioms tarptautinės normoms nepaklūstanti teritorija yra laikoma nusikaltėlių prieglauda. Europos Sąjunga ją laiko kontrabandos, prekybos ginklais ir žmonėmis baze, Europoje. Bet jei vis dėl to panorote pasivaikščioti praeitimi dvelkiančiomis gatvėmis, tai padaryti nebus paprasta. Į pačią ''valstybę'' galima pakliūti traukiniu arba automobiliu, nes nėra oro uosto. Turistams tenka atsakinėti į klausimus ir iškentėti ilgesnes negu vietiniams procedūras. Pasieniečiai duoda leidimą svečiuotis ''šalyje'' parą, jei nori pabūti ilgiau, teks registruotis milicijoje.
Pastatai, paminklai, plakatai net negyvenusiam SSRS ją primins. Turistams didžiausią nuostabą kelia KGB rūmai, sovietų namai,  V. Lenino, sovietinių tankų, A. Suvorovo (rusų karvedys įkūręs miestą)  paminklai, komunizmo garbinimo požymiai. Žinoma, yra ir modernesnių pastatų. ''Sheriff'' tai vienas iš dažniausių pavadinimų, kuriuos galima sutikti Padniestrėje. Mat įmonę valdo buvusio prezidento sūnus ( Jei ne tokie ryšiai, ji nebūtų taip įsitvirtinusi), įmonė apima daugybę verslo sričių, nuo futbolo klubo iki degalinių.
Gatvėmis važinėja seni, aprūdiję automobiliai, rečiau sutiksi naujesnių. Automobilių nedaug, bet gatvėse sutiksi dar mažiau gyventojų. Tai sukelia niūrų ir tylų miestų vaizdą, kas sužavi ir nustebina kiekvieną apsilankiusį Padniestrėje.


Nors Padniestrėje jau yra telefonai, bankomatai, kelios interneto kavinės, jis vistiek lieka gyvu SSRS muziejumi. Juk nėra kitos tokios vietos, kur sutiksi milicininkus sovietinėmis uniformomis, galėsi apsipirkti mažose ne savitarnos parduotuvėse, ir kiekviename kampe tau siūlys įsigyti saulėgrąžų, susuktų į laikraščius.
Labai didelė tikimybė, kad straipsnyje radote minusų, tad pakomentuokite pasistengsiu pasitaisyti. O pačioje Padniestrėje minusų nėra, nes kaip sakė ten pabuvojęs turistas ''Ten minusų nėra, nes ten dar sovietmetis, o sovietmety viskas gerai ir visi laimingi''.