Žvilgsnis į „Eurovizijos“ pasaulį

 Kiekvienas muzika besidomintis žmogus žino, ką reiškia „Eurovizija“. Kasmet šis, Europos mastu rengiamas konkursas pritraukia gausybę žiūrovų iš įvairių šalių ir kiekvienais metais, pasibaigus renginiui, pradeda kilti milžiniškos diskusijos bangos. Tačiau tik tiek žinių turi paprastas gyventojas, kuris pernelyg nesidomi muzikiniu pasauliu. Būtent šis straipsnis pažvelgs į „Eurovizijos“ užkulisius, gyvenimą bei praplės jūsų akiratį šia tema. 

„Eurovizijos“ idėja gimė Šveicarijos televizijos pirmininko galvoje: 1955 metais vyras pasiūlė surengti tokį muzikinį konkursą, kurį transliuotų visose, jame dalyvaujančiose, valstybėse. Susirinkime nuspręsta pirmąjį eksperimentinį konkursą pavadinti „Eurovizijos Grand Prix“. 1956 metais Šveicarija džiaugėsi tiek šeimininkės teisėmis, tiek pergale. Tuomet dalyvavo septynios šalys, o kiekviena iš jų pristatė po dvi dainas. Beje, tai ir buvo vienintelis atvejis, kai dalyvaujanti valstybė dainavo daugiau nei vieną dainą. 

Kiekviena šalis, kuri nusprendžia dalyvauti konkurse, nacionalinėse atrankose išsirenka dainą bei ją atliksiantį dainininką. Vyrauja tokios taisyklės kaip: daina turi būti nauja ir negirdėta gyventojams, negalima plagijuoti kitų kūrinių, suteikta galimybė pakartoti tik kelis kitos dainos akordus, dainuojama gyvai ir t.t. „Eurovizija“ vyksta toje šalyje, kuri praeitais metais nugalėjo konkurse. Tad, nuvykęs ten, atlikėjas pristato savo dainą, nuo 1957 metų kiekviena šalis gali sukurti tik po vieną pasirodymą. Pasirodžius visiems atstovams, konkurso stebėtojai balsuoja, o jų balsai yra rodomi viešai. Daugiausia balų surinkusi daina laimi didįjį konkursą, o kitais metais visi atlikėjai vyksta į tą šalį, kuri šventė pergalę.

Pirmą kartą surengtoje „Eurovizijoje“ nugalėjo Šveicarijos atlikėjas Lys Assia su daina „Refrain“ (išgirsite čia). Lietuva dalyvauti pradėjo 1994 metais, tačiau po patirtos nesėkmės atgal sugrįžo tik 1999-iais. Nuo šios datos mūsų šalis dalyvauja iki šiol, išskyrus vos dvejus metus. Tad iš viso - jau 15 kartų, tačiau nė karto neparvežėme pergalės. Pirmąjį kartą Lietuvai atstovavo Ovidijus Vyšniauskias ir jo daina „Lopšinė mylimai“. Skambiausias mūsų pasiekimas „Eurovizijoje“ - šeštoji vieta, kurią pelnė „LT United“ bei daina „We are the winners“. Šiais, 2015-iais į Vieną vyks Monika Linkytė ir Vaidas Baumila su pasirodymu „This Time“. 

Vieni įdomiausių pasirodymų buvo 2007 metais Ukrainos atlikta daina „Dancing Lasha Tumbai“. Keistuoliais tituluojami ir Suomijos atstovai, kurie 2006 metais pasirodė su daina „Hard Rock Hallelujah“. Tais pačiais metais Lietuvą atstovavo „LT United“, tad, kas žino, jei suomiai nebūtų pasirodę su šia daina ir nugalėję, galbūt, mums būtų labiau pasisekę.

Vienas naujausių „Eurovizijos“ skandalų - 2014 metais laimėjęs transvestitas. Vyras pasivadino Conchita Wurst, pakeitė išvaizdą į moters, bet paliko vieną vyriškumo simbolį - barzdą. Būtent dėl to kilo daugybė diskusijų, jog tai - jau ne žmogiškumas, o pasityčiojimas. Jaunieji tėveliai skundėsi, kad neįsivaizduoja, ką jiems atsakyti vaikams, kai mažieji jų užklausia: „Kas tas žmogus? Kodėl jis su barzda?“. Nors ne viena šalis netoleravo šio pasirodymo, Conchita pergalę parvežė į Austriją bei ėmė dar labiau kovoti su tolerancija dėl tokių dalykų. 

Tiek anksčiau konkurse Lietuvą atstovavę dalyviai, tiek dabartiniai išrinktieji teigia, jog „Eurovizijai“ ruoštis sunku, ypač nuvykus ten. Vyksta nuolatinės repeticijos, pasiruošimai, tad tai pakankamai išvargina, tačiau dėl gimtosios šalies galima pasiryžti viskam. Ne paslaptis, jog kiekvienas dūmų pūstelėjimas, šviesų efektai ir kiti papuošimai puošia dalyvio pasirodymą, bet visa tai kainuoja nemažus pinigus. Donatas Montvydas atskleidė, kad jo pasirodymą turėję puošti dūmai būtų kainavę apie 9,5 tūkstančius eurų. Todėl ne vienas yra pasvarstęs, jog, galbūt, dėl to, kad negalime skirti tam pakankamai pinigų, mums nesiseka parvežti pergalės į Lietuvą. 

„Eurovizija“ nuolat gaubiasi kalbų ir skandalų šydu. Kiekvienas pasirodymas yra nuosekliai aptarinėjamas, svarstoma, ar daina neplagijuota, ar viskas sklandu. Pastaruosius metus žmonės ėmė manyti, jog dabar šis konkursas labiau politinis, tad balsavimai ne visada atrodo sąžiningi. Nepaisant to, tai yra puiki galimybė atsiskleisti valstybės atlikėjams, parodyti patriotiškumą bei pabandyti parvežti pergalę namo.