Šaukštai ir šakutės
Pirmieji šaukštų prototipai atsirado 3000 m. pr. Kr. Jie buvo gaminami iš molio, išpjaunami iš kaulų ar gyvūnų ragų, taipogi buvo naudojamos kriauklės, žuvų kaulai ir galvos, mediena. Tačiau ne visi juos naudojo. Senovės romėnai ir graikai, diskutuodami apie grožį, valgė rankomis. Vėliau Romos poetas Ovidijus išmokė juos valgyti pirštų galiukais, o pavalgius juos nusivalyti į duoną. Vėliau graikai ant rankų maudavosi specialias pirštines kietais antgaliais.
Pirmieji sidabriniai šaukštai buvo pagaminti 998 metais Rusijoje, kunigaikščio Vladimiro Raudonosios Saulelės įsakymu. Jie buvo skirti kariuomenei. Tada šaukštai buvo trumpu kotu, juos reikėjo laikyti kumštyje.
Kažkas panašaus į šiuolaikinę šakutę atsirado Azijoje X amžiuje. Europą šis išradimas pasiekė po šimto metų, tačiau čia išpopuliarėjo tik XVI amžiuje, kai aštri yla, kuria buvo smeigiamas maistas, buvo pakeista dvidante šakute. Šakutė taip pat turėjo įtakos peilio pokyčiams: iki tol buvęs aštriu galu Europoje stalo peilis užleido vietą peiliui suapvalinta galvute. Taip atsitiko dėl to, kad nebebuvo būtinybės maisto smeigti aštriu peilio galu.
Sagos
Senovėje žmonės vietoj sagų naudojo augalų dygius, gyvulių kaulus ir pagaliukus. Senovės egiptiečiai jau naudojo sagtis arba perverdavo vieną drabužio dalį per skylę, esančia kitoje dalyje, taipogi surišdavo rūbų galus. Kas išrado sagą neaišku iki šiol: vieni istorikai sako, kad tai padarė graikai arba romėnai, kiti teigia, kad ji atkeliavo iš Azijos. Nors iš dramblio kaulo gaminamos sagos plačiai paplito XIII amžiuje, iki XVIII amžiaus vidurio buvo prabangos ir kilmingumo ženklas, visi aristokratai užsisakydavo sagas iš aukso ar sidabro. XVIII amžiaus viduryje sagos pradėtos gaminti iš metalo ar vario, tačiau vis vien buvo tokios brangios, kad dažniausiai jas persiūdavo iš vieno drabužio į kitą.
Seniausios šukos, kuriomis naudojosi žmogus, yra žuvies skeletas. Kur ir kada pagamintos šukos, panašios į dabartines, nežinoma, tačiau pačios seniausios rastos Senovės Romos teritorijoje. Jos buvo pagamintos iš plataus gyvūno kaulo, turėjo rankeną ir aštuonis rankomis išpjaustytus dantukus. Vėliau šukas pradėta gaminti iš medienos, koralų, dramblio kaulo, vėžlio šarvų ir įvairių gyvūnų ragų. Iš šių medžiagų šukos buvo gaminamos iki XIX amžiaus vidurio. 1869 metais brolių Isajaus ir Džono Chajatų išrastas plastikas visiškai pakeitė šukų gamyba. Tai išgelbėjo dramblius ir vėžlius nuo išnykimo, žmonėms suteikė galimybę pigiau įsigyti šukas, kurios buvo pagamintos iš medžiagos, panašios į koralus, dramblio kaulą ar vėžlio šarvus.
Na, ar susidomėjai kasdienių daiktų atsiradimo istorija? Jei taip, lauk tęsinio, kuriame sužinosi atsiradimo istoriją daiktų, pakeitusių žmonijos gyvenimą.
){kind=link}
0 Komentarai