Kaip atsikratyti scenos baimės?

Tariu labas visoms, kurios paskutinį šių metų sekmadienį nusprendė praleisti su 'Teenage Dreams' blogu. Liko velniškai mažai dienų iki 2013 metų, todėl kas norite spėti sudalyvauti rašytojų atrankoje, būtinai paspauskite ant paveikslėlio 'Rašytojų atranka', esančio dešinėje pusėje ir ten sužinosite visą informaciją. Naujus metus pradėkite su nauja veikla. :) Na, o aš šiandien nusprendžiau grįžti prie svarbiausio darbo šiame bloge - straipsnių rašymo. Senokai tai dariau, tad gali būti sunku, bet... pabandysim. :)

Labai labai seniai viena mergina paprašė manęs parašyti straipsnį apie tai, kaip atsikratyti scenos baimę. Tikriausiai visiems bent kartą yra tekę stovėti prieš šiokią tokią auditoriją ir galbūt kalbėti, šokti, dainuoti, deklamuoti ar dar kažką daryti... Visi žinome tą kojų virpulį, tą balso užstrigimą, prakaituojančias rankas... Visa tai taip erzina! Scenos baimę turi visi - net ir daug metų scenoje dirbantys žmonės. Laimingi tie, kuriems pavyksta jos atsikratyti, bet pasiseka ir tiems, kurie sugeba ją valdyti. Šiandien ir bandysiu pateikti pora patarimų, kurie padėtų atsikratyti ar bent sumažinti scenos baimę.

Pasitikėk savimi. Pats svarbiausias dalykas einant į sceną - tikėjimas savimi. Jeigu net tu pati savimi netikėsi, kaip galėsi įtikinti kitus? Klausimas - kaip patikėti savimi? Pirmiausia - žinok ką darai. Jeigu deklamuoji eilėraštį - įsiskaityk apie ką kalbi, pajausk nuotaikas ir pabandyk perteikti žiūrovui. Visada žinok, jog jeigu suklysi ar kažką padarysi ne taip, tai ne pasaulio pabaiga. Žiūrovas nepastebi tavo klaidų, kol tu pats neparodai. Jeigu suklysti žingsnelį - pavaidink, jog taip turėjo būti. Pamiršusi eilėraščio žodžius atsikosėk - laimėsi laiko atsiminti (tik, gaila, sugadinsi tobulą vaizdą...). Svarbiausia suklydus nepanikuoti, nepradėti verkti, jaudintis ir taip toliau... Žiūrovas yra tavo vergas. Tik tu gali jį kontroliuoti, bet norint ta daryti tau reikės pasitikėti savimi.

Atsipalaiduok. Žinoma, kai tavęs laukia svarbus pasirodymas, to neįmanoma visiškai pamiršti, bet bent jau pasistenk jog tas pasirodymas nepadarytų tavęs siaubūne. Prieš pasirodymą pasistenk nekartoti to pačio teksto keliasdešimt kartų (žinoma, tai padeda, bet...), o geriau atsipalaiduok - veik tai, kas tau patinka. Pakalbėk su drauge, pasiklausyk ramios muzikos (arba atvirkščiai), galbūt kažką suvalgyk, kad negurgtų pilvas. Prisimink, jog kad ir kaip pasiseks pasirodymas, gyvenimas nepasibaigs jeigu ir nepasiseks. Tegu pasirodymas scenoje būna pramoga.

Atidirbk. Jeigu tenka kažką daryti ekspromtu, pvz. staiga esi parašyta sakyti kažkokią kalbą, tuomet šis patarimas nepadės. Bet jeigu jau seniai ruošiesi atlikti kažkokią dainą ar padeklamuoti eilėraštį, galų gale pasakyti kažkokią kalbą  - atidirbk, jog paskui nereiktų raudonuoti. Kad ant scenos nevirpėtų kojos ir pasitikėtum savimi, turėdama laiko pasiruošk pasirodymui, užpildyk visas spragas. Jeigu viską puikiai žinosi ir mokėsi, reiks tik atsikratyti jaudulio ir susikaupti bei nepamiršti to, ko išmokai. :)

Pratinkis. Niekad nebūna lengva iš karto stoti prieš didelę auditoriją ir kažką daryti nepakartojamai. Prie tobulo rezultato reikia judėti mažais žingsneliais, todėl kai tik turi laiko ir noro - treniruokis. Bandyk rišliai kalbėti/deklamuoti ar kt. prieš veidrodį, vėliau - prieš sesę ar mamą, paskui ''perklausą'' tau gali padaryti draugės ir kiti žmonės. Iš pradžių gali būti nejauku, bet kai įprasi pasirodyti mažose grupelėse, vėliau bus tik lengviau.

Kaip ir minėjau, scenos baimė yra pažįstama tikrai visiems. Viena iš tokių - Lietuvoje gana garsi dainininkė, paauglė Simona Milinytė. Pabandžiau su ja susisiekti ir nepatikėsit - man pavyko. :) Simona labai maloni ir atsakė į visus mano klausimus. Štai ką ji sako apie scenos baimę :  Aš tą scenos baimę vis dar turiu. Kaskart lipdama ant scenos jaudinuosi ar gerai sudainuosiu, kaip atrodau, ar aparatūra sujungta gerai, ar paduotas reikiamas kompaktas, kaip reaguos publika ir panašiai. Visad yra kažkokia baimė prieš lipant ant scenos. Ir tai yra normalu. Ji būdinga kiekvienam.
Teko nemažai koncertuoti su įvairiais žinomais atlikėjais ir galiu tikrai patikinti, kad net labiausiai patyręs atlikėjas jaudinasi prieš lipant į sceną. Tiesiog reikia stengtis save nuraminti, stengtis kontroliuoti ta jaudulį. Laikui bėgant, tai išmokstama. Iš pradžių jaudulys labai matosi, dreba balsas dainuojant, virpa visas kūnas ir panašiai. Kuo daugiau koncertuoji, tuo lengviau būna su tuo susidoroti. Tai tampa įprasta. Tačiau, jaudulys lieka visada. Tiesiog laikui bėgant jis tampa vidiniu, o ne matomu išorėje ;)

Tad tiek šiandien apie tą mūsų visų nedraugę scenos. Tokio vaisto nuo scenos baimės nėra, bet reikia nebijoti ir stengtis save kontroliuoti. Šiuos patarimus sugalvojau pati ir jais vadovaujuosi, tad tikiuosi nors kiek padės ir jums. :) Bet neabejoju, jog viską žinojote. 

Jeigu ir tu turi problemą, su kuria sunku susidoroti - rašyk man į wilyte911@gmail.com kokios bėdos tave kankina ir mes būtinai išspręsime tavo problemą kartu su visu TD blogu :)

O ar jūs turite scenos baimę?

Kaip su ja kovojat?

Beje, ką manote apie straipsnį? 

Šilto sekmadienio, Vilija. :)