Back to school. 10 dalykų, kurių iki 12 klasės išmokė mokykla

     

Neišsigąsk, dar liko laiko pasidžiaugti vasara. Tačiau kalendorius ir bėgančios dienos primena, kad ateis rugsėjo pirma. Tikrai ateis, garantuoju. Kaip visuomet. Tiesa, šiemet tai šeštadienis, tad įdomu, kaip čia bus. Kiek tavo gyvenime buvo Rugsėjo Pirmųjų? Nemanai, kad nepaisant tavo amžiaus ši diena turi savotišką atmosferą? Mano gyvenime tai bus jau 12 rugsėjo pirmoji. Paskutinė tokia šventė mokykloje. Ir galbūt dėl to aš jos ir visos dvyliktos klasės laukiu su savotiškais sentimentais (ir ne, aš visai nepanikuoju dėl egzaminų, bent kol kas). Prisimenu savo rusėjo pirmąsias. Negaliu pasakyti, kad visas: kai kurios susipynė į kažką vientiso. Pirmoje klasėje tą dieną lijo ir buvo baisiai šalta. Vilkėjau raudoną striukę ir nešiau mokytojai rožes. Trečioje klasėje nešiau saulėgrąžas. Pirmais metais gimnazijoje rugsėjo pirmąją buvo labai labai žiauriai karšta, o aš kažkaip sugalvojau užsivilkti juodus džinsus. Ši diena visuomet suteikdavo vilties, kad tavo gyvenimas pasikeis. Kad nauji mokslo metai atneš ilgai lauktus pokyčius ir naujas pažintis. Kartais viltys išsipildydavo, kartais ne. Tačiau būtent tas faktas, kad tokių rugsėjo pirmųjų mano gyvenime daugiau nebus, paskatino mano parašyti šį straipsnį (universitete rugsėjo pirmoji yra ne visai tai, kas mokykloje, o užsienio universitetuose išvis tokio dalyko nėra). 

Tai gali atrodyti kaip savotiškas atsisveikinimas su mokykla, nors ne visai taip. Galbūt per šiuos metus mano požiūris pasikeis, bet dabar noriu papasakoti apie 10 dalykų, kuriuos supratau mokydamasi mokykloje. Ne, tai nebus matematika, nes taip ir nesupratau jos, arba kitas mokomasis dalykas. Žinoma, mokykloje yra savų pliusų ir daugybė minusų, kartais ne itin vertinamas kritiškas mąstymas ir asmeninė nuomonė, tačiau mokykloje galima suvokti tikrai naudingų dalykų. 

Taigi pristatau 10 dalykų, kurių tikrai išmokau

Mokytojai ir kiti suaugę žmonės ne visada objektyvūs

Nustebsi, tačiau tai tiesa. Žinai, kodėl? Nes jie viso labo žmonės. Taip, jie suaugę. Ir pagal viską jie turėtų į visus mokinius žiūrėti vienodai, tačiau tai neįmanoma. Galų gale, būna tikrai šlykščių žmonių. Kartais jie dirba mokykloje. Taip jau yra. Nors nuo vaikystės mums sakė, kad suaugusio žmogaus (tuo labiau mokytojo) autoritetu negalima abejoti, nes jis visada teisūs, žinok: ne visada. 

Žmonės ne visada teisūs

Šis punktas yra susijęs su praeitu, tačiau šį kartą turiu galvoje apskritai visus žmones: tavo bendraklasius, draugus, šeimos narius. Net jei kažkas bando tave įtikinti, kad esi kažkokia bloga, niekam tikusi, kad iš tavęs nieko neišeis ir t.t. - žinok, tai tik jų nuomonė. Viskas, ką tau sako žmonės, nėra ir negali būti objektyvu. Nežiūrėk į tai pernelyg rimtai, nes vienintelės tiesos neegzistuoja. Kiekvienam ji sava. 

Ne viskas, ko esi mokoma, yra svarbu

Kartą išgirdau savo bendraklasį sakant: "ką mokykloje išmoksi, to 80% nepanaudosi". Tiesa yra tokia: pagal statistiką 8 iš dešimties dalykų, išmoktų mokykloje, tau niekada ir niekur neprisireiks. Žinoma, tu lavini savo mąstymą ir tai puiku, bet kodėl kai kuriems dalykams skiriamas toks didelis dėmesys, tarsi nuo to, išmoksi tu siuvinėti kryželiu ar spręsti uždavinius su logaritmais priklausytų žmonijos ateitis. Rimtai. Pavyzdžiui,dailyraštis. Arba kokie nors pjaustymai iš medžio. Galų gale, nuoširdžiai nesuprantu, kam reikia skirti tokį dėmesį matematikai? Ne visi turi matematinį mąstymą. Žmogui tai visiškai nesvarbu. Bet ne, reikės laikyti egzaminą. Kurių galų jam tas matematikos egzaminas? Žodžiu, pati suprask, kas tau svarbu. Nesakau, kad nereikia mokytis matematikos, bet jei žinai, kad gyvenimo nenori nieko su ja daryti, nereikia kasdien po 10 valandų ją kalti ir smerkti save už tai, kad kažko nesupranti. Žiūrėk į viską paprasčiau. Po 10 metų tavo matematikos pažymiai tau neberūpės. O baigusi mokyklą galėsi veikti ir studijuoti, ką nori, ir pamiršti matematiką kaip baisų sapną. 

Yra žmonių, kuriems rūpi

Nors pasitaiko visokių žmonių, tačiau mokykloje tikrai dirba ne vienas nuostabus mokytojas, psichologas ar kitas darbuotojas. Yra fantastiškų mokytojų, kurie nori, kad tu suprastum ir išmoktum jų dalyką. Jie stengiasi pateikti įvairios medžiagos, kalbėtis su mokiniais ir supranta tavo situaciją. Pavyzdžiui, aš prieš kelerius metus turėjau labai jauną ir nuostabų pilietinio ugdymo mokytoją (dabar jis dėsto istoriją kitoje mokykloje). Mokytojas, kuris ruošėsi pamokoms ir kuris nuoširdžiai stengėsi dėl mūsų, mokinių. Kuris kūrė su mumis draugiškus ir pasitikėjimu grįstus santykius. Tikrai manau, kad tokio mokytojo galima prašyti pagalbos - net ne kaip mokytojo, bet kaip žmogaus.  

   

Turėk daugiau, nei vieną draugę

Žinau, skamba gal ir keistokai, bet buvau atsidūrusi labai nemalonioje situacijoje, todėl kalbėsiu iš patirties. Darželyje ir pradinėje turėjau vieną geriausią draugę. Vieną. Ir man jos visiškai užteko. Tačiau šeštoje klasėje mes nustojome bendrauti. Visai. Ji susirado naujų draugų, o aš ne. Nes niekada nedariau šito. Su niekuo nebendravau, tik su ja. Buvo labai ilgas ir sudėtingas laikotarpis, per kurį mokiausi bendrauti ir bandžiau viską sukurti iš naujo. Dabar tau pasakysiu vieną dalyką: vienas žmogus negali atstoti viso pasaulio. Tai neteisinga.  Turėk kelias drauges ir tiesiog žmones, su kuriais smagu leisti laiką. Tegu su viena drauge tau smagu apsipirkti ir linksmintis, su kita - kalbėti apie savo reikalus, trečiai tu gali atverti širdį ir paprašyti patarimo ir t.t. Neužmesk visos atsakomybės ant vieno žmogaus. 

  

Tavo bendraklasiai nebūtinai turi būti tavo draugais

Visiems norisi turėti itin artimą ryšį su bendraklasiais, kartu linksmintis vakarėliuose ar "pridengti" vienas kitą prieš mokytojus, o per išleistuves verkti, nes išsiskiriate. Tačiau realybėje tu gali atsidurti klasėje su žmonėmis, kurie tau bus visiškai svetimi. Ir tu jiems. Galų gale, tai tik žmonės, su kuriais mokaisi kelerius savo gyvenimo metus. Tad nieko baisaus, jei, pavyzdžiui, jų nemėgsti ar nenori bendrauti daugiau, nei to reikia mokykloje. Tai normalu. Baigusi mokyklą daugumos išvis nebesutiksi. 

Mokykis mokykloje

Skamba kvailai, tiesa? Maždaug, o kur dar įmanoma mokytis. Turiu galvoje tai, kad reikia stengtis kuo daugiau išmokti ir suprasti būtent per pamokas. Niekam nepatinka mokytis namie. Tuo labiau, ne visada darome namų darbus. Pavyzdžiui aš ne visada darau tuos, kurių netikrina ir kurie man neįdomūs. Negerai, bet tai tiesa. Tiesiog jaučiuosi lyg švaistyčiau savo laiką. Tokiu atveju stengiuosi bent klasėje mokytis ir atlikti visas užduotis, nes žinau, kad namie to tikrai nedarysiu. O ir šiaip: jei nuolat mokysiesi per pamokas, informaciją įsisavinsi geriau, nei išmokusi ją vienam kartui prieš kontrolinį. 

Nesijaudink, jei negali pritapti

Į mokyklą pradedame eiti 6-7 metų, baigiame 18-19. Per tuos 12 metų įvyksta daugybė svarbių asmenybės pokyčių - iš vaikų virstame suaugusiais žmonėmis. Tai dažniausiai būna gan sudėtingas etapas, kai viskas atrodo blogai. Keičiasi išvaizda, pomėgiai, draugai. Vaikai ir paaugliai dar tik mokosi normaliai bendrauti, todėl kartais mokyklinis gyvenimas gali atrodyti siaubingas. Ką gi, tai laikina. Aš pati išgyvenau sunkų etapą maždaug 6-7 klasėje. Be to, labai gerai mokiausi, dėl to irgi girdėdavau įvairių žodžių savo adresu. Viskas praėjo. Su bendraklasiais santykiai pagerėjo, o vėliau visi išsiskirstė po skirtingas gimnazijas, tačiau su kai kuriais žmonėmis santykius palaikome iki šiol. Tenoriu pasakyti, kad viskas praeis, net jei taip neatrodo. Daug žmonių mokykloje patiria šiokių tokių sunkumų, tikrai esi ne viena. Tai normalu. 

Gerbk mokytojų darbą

Nekalbu apie aklą paklusnumą ar dar kažką panašaus, nesakau, kad mokytojas visada teisus ir t.t. Tačiau šis darbas yra sunkus. Tiesiog visada elkis išauklėtai ir mandagiai su visais žmonėmis.

Mokykla - trumpas etapas

Jis tetrunka 12 metų. Kol esi vaikas, tie metai gali prailgti, bet tik pagalvok, kiek tavęs dar visko laukia. Tie 12 metų tikrai nėra daug. Tad nereikia pernelyg koncentruotis į tai, kas vyko mokykloje. Net jei patyrei kažkokių nemalonių įvykių. Baigusi mokyklą pradėsi naują gyvenimą. Tavęs laukia dar labai daug įdomių dalykų. 

 

Linkiu tau gerų ir sėkmingų mokslo metų. Nereikia liūdėti, kad vasara baigiasi - kiekvienas etapas turi savo žavesio, be to, gali pradėti laukti Helovino ar Kalėdų. Taip pat rašyk komentaruose, kelintoje klasėje būsi tu ir ką supratai, besimokydama mokykloje?