Laba, mieli
skaitytojai! Šiandien iš mokyklos grįžau itin pavargus ir nusivylus. Nusprendžiau,
jog labiausiai dabar norėčiau pamatyti ką nors įkvepiančio tolimesniems darbams
ir nuraminančio mano širdį. Ir man pavyko internete surasti labai mielą bei
pamokančią istoriją.
***
Vieną kartą, seniai, labai seniai, buvo sala, kurioje
gyveno: Džiaugsmas, Liūdesys, Pažinimas ir visi kiti jausmai. Kartu su jais
gyveno Meilė. Vieną gražią dieną jausmai sužinojo, kad ši sala netrukus nuskęs.
Taigi visi susėdo į savo laivus ir apleido salą. Tiktai Meilė laukė iki paskutinės
minutes.
Kai sala pradėjo skęsti, Meilė ėmė šauktis pagalbos. Prabangiu laivu plaukė Turtingumas. Meilė jo paklausė:
– Turtingume, ar galėtum mane paimti su savimi?
– Ne negaliu, savo laive turiu daug aukso ir sidabro, čia tau vietos nėra.
Tada Meile ėmė prašyti Išdidumo, kuris savo įspūdingu laivu plaukė pro šalį.
– Išdidume, ar negalėtum manęs paimti kartu?- paklausė Meilė.
– Meile, negaliu tavęs paimti su savimi ,čia viskas taip tobula, bijau, kad tu sugadinsi mano laivą.
Dabar Meilė kreipėsi į Liūdesį, kuris kaip tik keliavo pro šalį.
– Liūdesy, prašau tavęs, paimk mane i savo laivą.
– O, Meile,- atsakė Liūdesys,- man taip liūdna, kad turiu likti vienas…
Pro šalį plaukė Džiaugsmas, bet jis buvo toks laimingas, kad net neišgirdo, ką sako Meilė. Staiga pasigirdo balsas.
– Ateik, Meile, aš paimsiu tave su savimi,- Meilę užkalbino kažkoks senelis. Meilė buvo be galo laiminga ir dėkinga, kad net pamiršo paklausti senelio vardo. Kai jie pasiekė krantą, senelis nukeliavo tolyn. Meilė suprato, kokia dėkinga jam turi būti ir todėl paklausė Pažinimo.
– Pažinime, gal gali pasakyti, kas man padėjo?
– Tai buvo Laikas,- atsakė Pažinimas.
– Laikas?- nustebo Meilė.- Kodėl jis man padėjo?
Pažinimas išmintingai atsakė:
– Nes tik laikas supranta, kokia svarbi meilė yra gyvenime…
Kai sala pradėjo skęsti, Meilė ėmė šauktis pagalbos. Prabangiu laivu plaukė Turtingumas. Meilė jo paklausė:
– Turtingume, ar galėtum mane paimti su savimi?
– Ne negaliu, savo laive turiu daug aukso ir sidabro, čia tau vietos nėra.
Tada Meile ėmė prašyti Išdidumo, kuris savo įspūdingu laivu plaukė pro šalį.
– Išdidume, ar negalėtum manęs paimti kartu?- paklausė Meilė.
– Meile, negaliu tavęs paimti su savimi ,čia viskas taip tobula, bijau, kad tu sugadinsi mano laivą.
Dabar Meilė kreipėsi į Liūdesį, kuris kaip tik keliavo pro šalį.
– Liūdesy, prašau tavęs, paimk mane i savo laivą.
– O, Meile,- atsakė Liūdesys,- man taip liūdna, kad turiu likti vienas…
Pro šalį plaukė Džiaugsmas, bet jis buvo toks laimingas, kad net neišgirdo, ką sako Meilė. Staiga pasigirdo balsas.
– Ateik, Meile, aš paimsiu tave su savimi,- Meilę užkalbino kažkoks senelis. Meilė buvo be galo laiminga ir dėkinga, kad net pamiršo paklausti senelio vardo. Kai jie pasiekė krantą, senelis nukeliavo tolyn. Meilė suprato, kokia dėkinga jam turi būti ir todėl paklausė Pažinimo.
– Pažinime, gal gali pasakyti, kas man padėjo?
– Tai buvo Laikas,- atsakė Pažinimas.
– Laikas?- nustebo Meilė.- Kodėl jis man padėjo?
Pažinimas išmintingai atsakė:
– Nes tik laikas supranta, kokia svarbi meilė yra gyvenime…
***
Ir žinot ką? Po velnių, mylėkite savo draugus,
artimuosius, vaikiną, visus, kuriuos jūs mylite ir kurie myli jus! Padėkite jiems,
stenkitės išsaugoti meilę ir viską, kas kvepia gražumu J
3 Komentarai
Miela istorija :) Simona, man labai patinka tavo straipsniai :)
AtsakytiPanaikintiSkaityta, bet prisiminti buvo malonu :)
AtsakytiPanaikintiAnonimiškas - O mane labai džiugina, kad nepatingi pakomentuoti ir išsakyti savo nuomonę :) Ačiū!
AtsakytiPanaikinti^^ Eve Lyn ^^ - :))