.png)
Neretai pasipiktinu, jog mokykloje esu priversta mokytis bereikšmių dalykų. Taip, žinoma, bendrasis išsilavinimas, su visu tuo sutinku. Bet kaip tik dabar, 10-toje klasėje, privalau mokytis pačių kvailiausių dalykų matematikos srityje ir sumautoje fizikoje. Jau gana seniai suplanavau savo ateitį ir galiu drąsiai sakyti "Velniop matematiką".
Galbūt ši nuomonė pernelyg kategoriška ir šiurkštokai išdėstyta, bet kodėl, po velnių, aš esu priversta laukti 11-tos klasės, kad galėčiau užsiimti tuo, kas man patinka? O visą tą laiką švaistyti beviltiškai stengiantis išmokti fizikos formules, kurias tuoj pat pamirši, bei matematines lygtis, kai tuo tarpu galėčiau gilinti savo lietuvių kalbos žinias.. Ar šioje vietoje aš galiu visa tai kam nors išrėžti ir likti išklausyta? Kažkodėl mano vidinis balsas kužda "Ne"..
Tėvai mums (bent jau daugumai) net porą išrenka. Net nepažinodami mums į akis išrėžia "su šiuo vaikinu nedraugausi, jis blogai mokosi". Ar jie tikrai galvoja, kad žmogaus vidurkis yra viskas, kas mums rūpi?! Kartais pagalvoji, kad nors ir kur kas vyresni už mus, bet kai kuriuose dalykuose, tėvai, nieko nesupranta. Nuskambėjo kaip maištaujančio paauglio žodžiai, bet nesakykit, tiesos juose yra.
Taigi, savo požiūrį ir mintis dėstyti baigiau :p
Jūsų rašytoja Gustė, iki kito karto! :)
.png&description=Pasirinkimo teisė - didžiausia vertybė?){kind=link}
8 Komentarai
Sveika! Sutinku visiškai su tavim! :> O antrašte tikrai labai suintrigavo, tiesiog norėjosi tuoj pat perskaityti! Sutinku ir su ta frazyte : "Velniop matematiką", nes nemanau, kad jau tos matematikos labai reikia.. nes ir taip greit viska pamiršim.. Puikus straipsniukas! :)
AtsakytiPanaikintiDidelis ir nuoširdus ačiū!
AtsakytiPanaikintiIš tiesų sutinku su tavo nuomone. Tėvai mums tik atsakytų ''mes tėvai, mes rūpinamės tavimi, kai turėsi savo vaikų ir tu taip rūpinsiesi'' ir le le le... na, bent manieji taip sako.
AtsakytiPanaikintiBet mes patys esame savo gyvenimo kalviai, todėl patys ir turėtume spręsti, iš kokio gi metalo norime nusikalti, ką norime nusikalti ir patys sprendžiame kiek pastangų į tai įdėsime..
Šis tavo minčių kratinys mane tikrai privertė šiek tiek susimąstyti. :) Ačiū tau.
Guste, esi puiki rašytoja, gaila, kad taip retai matome tavo straipsnius :)
AtsakytiPanaikintiMane tai irgi privertė susimąstyti. Iš tikrųjų, mano tėvai nėra iš tų, kurie man neleistu rinktis. Atvirkščiai. Pasirenku, o tada mama įvertina. Aišku, ji pasako pvz: megztukas per plonas sušalsi.. Bet jei nori - pirk. Nusiperku, o tada suprantu, kad mama buvo teisi, o mano pasirinkimas - nevykęs.
AtsakytiPanaikintiAčiū už straipsnį, man patiko ;)
Dažnai tėvai nori mus apsaugoti. Mes nesimokome iš savo klaidų, nes suaugę nenori, jog jas darytume. Jie mums neduoda pasirinkimo teisės, kuri mus išmokytų gyventi. Juk daugelis vaikų ir paauglių auga šiltnamio sąlygomis. Mes nejaučiame smūgių, mes visko išvengiame. Dažnai mus saugodami tėvai pamiršta, jog jie mums tik apsunkina gyvenimą. Juk tikrai ne viena ir ne dvi augančios asmenybės nori išmokti gyventi. Juk tikrai ne visi mes norime būti laikomi trumpo pavadėlio. Tikrai ne. Todėl pilnai sutinku su tavo nuomone. :)
AtsakytiPanaikinti"I love you all" - S. S.
Ačiū visiems, o ypač tau, brangusis anonime! Džiugu, kad patinka mano straipsniai ir PRIŽADU matysite juos dažniau!
AtsakytiPanaikintiLabai malonu, kad tiek daug jūsų sutinka su mano nuomone, tiesa, tikėjausi sulaukti kritikos ... Dar kartą visiems dėkoju! :p
Su tavimi sutinku :) Aš irgi esu daugmaž susikūrusi savo ateities planą ir jame tikrai nereikės kažkokių koordinačių plokštumų su kažkokiom parabolėm (velnias žino kas tai yra), arba geometrinių figūrų aukštinių formulių, kurias po pamokos vistiek pamirštu...
AtsakytiPanaikinti