Atsisveikinimas

Tariu paskutinį savo ''Sveikos mielosios!'' jums. Taip, supratote teisingai, aš įšeinu. Ir tuo pačiu metu sulaužau pirmąją naujųjų metų pažadą sau t.y. palieku TD. Ką jau ką, bet atsisveikinimo laiškus rašyti aš moku. Kaip visuomet bėgu. Kodėl? Tai ir sužinosite mano atsisveikinimo laiške. Atsiprašau kad nuvyliau :(

Jeigu reiktų suskaičiuoti, kiek kartų esu rašiusi atsisveikinimo laišką, tai skaičius manau būtų be galo didelis. Tačiau dar niekad nesu atsisveikinusi, su tokia didele minia, nuostabių žmonių. Rašymas. Išgirdusi šį žodį mano lūpų kampučiai pakyla automatiškai. Rašymas man visada reiškė ir reikš labai daug. Bet nepaisant to, kad ir kaip man kažkada patiko rašyti, dabar aš išeinu ir palieku jus Kodėl?  Šiuo metu, aš nenoriu būti kažkam įsipareigojusi. O TD tai didelis įsipareigojimas, ir čia rašyt reikia dažnai, arba mažiausia per savaitę vieną RIMTĄ straipsnį, o man šiuo metu tai yra per sunku. Žinoma iš šalies atrodo viskas lengva ir paprasta, bet ateik ir pabandyk rašyti : aktyviai, kokybiškai, patikėk tai sunku. Labai. Aš nenoriu rašyti per prievartą, tad jei rašyčiau tik tada kuomet to noriu aš, mano straipsnius čia pamatytumėte kartą per mėnesį. Ir aš paprasčiausiai likčiau išmesta, tad viską tik palengvinsiu išeidama. :) Tad pirmoji priežastis kodėl išeinu yra nenoras būti įsipareigojusiai. Antra priežastis yra labai paprasta ir aiški, rašymas nebe užima tokios aukštos vietos mano gyvenime, kaip kad prieš mėnesį. Dabar turiu kitų siekių, kuriems noriu skirti savo laiką. Tad rašymas liks tik retas laisvalaikio praleidimas. Aš rašysiu. Visada. Tik šįkart tai darysiu sau, o ne jums. Dėje.  O galbūt mano sritis yra visiškai ne straipsniai, manau kad straipsniai yra silpnoji mano vieta tad... Manau bandysiu rašyti istoriją. .. Bet tai tik ateities planai. Na o jei prakalbome apie ateitį, tai galiu pasakyti tiek jog, aš čia grįšiu. Gal už mėnesio, o gal vasarą, o gal jau poryt. Su manimi galima tikėtis visko. 

 Nežinau kodėl, bet esu toks žmogus kad atsisveikindama turiu padėkoti. Tai ir šįkart noriu padėkoti TD blogui už suteiktą galimybę rašyti čia. Už visus gerus įvertinimus, ir kartais taip reikalinga argumentuotą kritiką, kuri padeda ir skatina tobulėti.  Už tai jog, pradėjusi rašyti čia, aš pradėjau geriau pažinti save. O labiausia noriu padėkoti TD už tai jog, čia susiradau tikrai puikią draugę. Prieš 3 mėnesius analizuodama rašytojų atrankos straipsnį, skaičiau rašymo čia pliusus ir perskaičiusi punktą jog čia susirasiu draugų, aš tik nusijuokiau, tikrai nemaniau kad ČIA galima susirasti draugų. Tačiau štai, atėjo šiandiena, ir dabar aš neįsivaizduoju dienos, kuomet neparašyčiau Rugilei. Taip, mano šaunioji draugė yra taip pat rašytoja čia, Rugilė. P.s. Ji taip pat palieka TD :(( . Tad taip, draugų čia susirasti tikrai galima! Tad ačiū ir už tai.
Na o dabar atėjo laikas kažko palinkėti jums. Tad visų pirma noriu palinkėti jums dar daug daug gerų, aktyvių metų čia. TD tikrai šaunus blogas, tad tikiu kad jis dar aktyviai gyvuos ilgai, to ir linkiu jums, O skaitytojams noriu palinkėti : jei jos jaučia nors mažytę meilę rašymui,  bandykit, rizikuokit! Galbūt būtent tu esi vienas iš tų dar nenušlivuotų deimantų, kuris turi retą rašymo talentą?! O kad tą deimantą nušlifuoti yra puikios dirbtuvės, kuriose iš tiesų reikia įdėti daug darbo ir pastangų, tačiau gavus gerus skaitytojų įvertinimus supranti kad visa tai buvo verta. Tad manau supratote mano metafora, kad tos dirbtuvės yra TD blogas. :)  Tad skaitytojoms linkiu rizikuoti ir bandyti čia patekti :))
O mes dar susitiksim. Tikrai. Dabar būsiu ištikima TD skaitytoja, tad žiūrėkit, nenuvilkite mūsų su Rugile! hihi. O galbūt mes abi kada nors ir grįšime čia, su dideliu pintine idėjų ir noro :)
Atsiprašau kad taip gavosi, atsiprašau kad nuvyliau, atsiprašau Vilija tavęs.
Iki susitikimo,
Amžinai jūsų Roneta :)