Sielonešė/The Host

Sveikos visos. Štai ir mano paskutinis

straipsnis šį mėnesį. Ir jis yra taip sakant

ypatingas - noriu aprašyti, bei parekomenduoti

knygą, bei dabar kine baigiamą rodyti pagal

ją sukurtą filmą, kuri tikrai sukrėtė mane iki širdies

gelmių ir privertė verkti.

Knyga

Stephenie Meyer "Sielonešė", 688 puslapiai

Originalus pavadinimas: The Host

Išleido: Alma littera, 2008 (Šiais metais perleista)

Vertinimas: 5/5!!!

Filmas

"Sielonešė" - "The Host", 125 minutės

Veiksmo, nuotykių, romantinis

Režisavo: Andrew Niccolas

Premjera visame pasaulyje 2013 metų Kovo 29 dieną

IMDB: 5.8

Vertinimas: 5/5!!!

Kokia slėpininga jėga glūdi toje žmonių meilėje, jei dėl jos Klajoklė atsisako visos savo rūšies?

Ar todėl, kad šis jausmas kaskart nenuspėjamas ir vienintelis toks? Juk sielos savo meilę ir palankumą dalija visiems po lygiai.

Ar į Melani įsikūnijusi siela trokšta didesnio iššūkio? Žmonių jausmai painūs ir sudėtingi, čia negalioja jokios taisyklės. Filmo treileris:

Vienų meilę gali pelnyti nė už ką - kaip atsitiko su Džeimiu, Jano meilę reikėjo ilgai ir sunkiai užsitarnauti. O Džaredas....

Ar jį Klajoklei lemta mylėti beviltiškai, be jokio atsako, kol aistra širdį išdegins baisiau nei dykumą saulė?

"Išgąstis laikė sukaustęs kiekvieną merginos kūno ląstelę, nuo jo apsunko ir sustabarėjo kojos, kartu tas siaubas nenumaldomai ginė į priekį. Galvoje kirbėjo vienintelė mintis - bėgti, sprukti iš visų jėgų.
"Man galas."
Ta svetima mintis prisikėlė su tokia jėga ir taip aiškiai, kad negalėjau jos suvaldyti, mus skirianti riba akimirksniu išsitrynė, nebeatrinkau, kur tik prisiminimai, o kur aš, ir pragaištinga lavina nubloškė mane į paskutinių merginos gyvenimo minučių pragarą. Aš tapau ja ir mudvi bėgome.
Kaip tamsu. Aš nieko nematau. Neįžiūriu grindų, į priekį ištiestų rankų. Bėgų aklinoje tamsoje. Žinau, persekiotojai netoli, jaučiu juos, bet negirdžiu žingsnių - viską nustelbia garsūs širdies dūžiai.
<....>
Aš žuvusi, mes žuvę. Viskas baigta.
Jie jau netoli, lipa man ant kulnų, aiškiai girdžiu jų žingsnius. Kiek jų daug! O aš viena. Man galas.
<....>
- Saugokitės! - šaukia jie. - Priekyje pavojus!
"Pavojus man už nugaros" - rėkiu mintyse. O priekyje jau regiu tai, dėl ko jie bando mane sustabdyti: blausią, vos įžiūrimą šviesą koridoriaus gale. Tai ne ištisinė siena, ne užrakintos durys - ne aklavietė, kurios bijojau ir kurią nujaučiau esant. Prieš mane atsiveria juoda praraja.
Lifto šachta. Apleista ir tuščia, pasmerkta kaip visas šis pastatas. Kažkada buvusi slaptavietė dabar virs kapu.
Nesustoju. Apsisprendusi iškart pajuntu palengvėjimą. Tai mano kelias. Jei lemta žūti, mirsiu kaip nugalėtoja."

Žemę užvaldo ateiviai - sielos. Jos apsigyvena žmonių kūnuose, pajungia jų protus ir ištrina asmenybes, taip jie tampa marionetėmis - sielonešiais. Žemėje telikę vos keletas žmonių ir jie slapstosi.

Melani Straider su broliu Džeimiu pabėga kai jų tėvą suima. Jie bando išgyventi plėšdami išvažiavusių sielų namus. Per vieną tokį apiplėšimą Melani susitinka Džaredą Houvą ir nuo to laiko jie keliauja ir gyvena kartu. Bei pamažu įsimyli vienas kitą stipria, nepertraukiama meile.

Bet vieną dieną Melani sučiumpa sename name Čikagoje (paliksiu intrigą kodėl). Ji nenori pasiduoti, tad iššoka į seną lifto šachtą (filme pro langą).

"Nėra kaulo, kuris nebūtų lūžęs, organai pažeisti". Į vos išgelbėtą Melani įkūnijama siela Klajoklė. Gimusi ištakose ji gyveno devyniose planetose ir nė vienoje iš jų nerado vietos, kurioje norėtų pasilikti amžinai. Melani buvo maištininkė, tad Klajoklei paskirta Ieškotoja stengiasi gauti kuo daugiau informacijos apie išlikusių žmonių buvimo vietą. Bet kai paprasti žmonės įkūnijimui pasiduoda, maištininkai jam priešinasi. O juk Melani pažadėjo Džeimiui, kad sugrįš....

Ji prisikelia Klajoklės galvoje, mintyse. Ji nervina ją, bet siela nekentina pasiduoti. Melani parodo jai vaizdus iš savo praeities, vaizdus privertusius Klajoklę pamilti merginos mylėtus žmones ir kartu su ja eiti jų ieškoti. Bet juk Klaja - parazitas, o niekas nemato Melani jos viduje....

Melani padarytų viską, kad apsaugotų savo brangiausius. O Klajoklė susipažįsta su jais, bei kitais išlikusiais, taip pat su Janu (kuris pirmai vos jos nenužudė) ir taip pat įsimyli....

"Aš, siela, vardu Klajoklė, myliu tave, žmogau Janai. Ir tai nepasikeis, kad ir kas būčiau, - atsargiai rinkau žodžius, kad tik juose nebūtų melo. - Nesvarbu, kas būčiau: delfinas, lokys ar gėlė. Visada mylėsiu tik tave ir prisiminsiu tik tave, kol gyva būsiu. Tu mano išrinktasis, mano vienintelė meilė.

Įtampa persidavė jo rankomis - vėl stipriai ir grubiai suspaudė mane glėbyje. Vos galėjau kvėpuoti.

- Tu daugiau niekur neklajosi. Tu pasilieki čia."

Ištikrųjų, ant skyriaus 57 uždėčiau perspėjimą - jautriems žmonėms praversti. Vien jo pavadinimas - "Amžinai" dabar sukelia stiprias emocijas, kurios, matyt, taip ir neišnyks. Skaitant man ašaros tiesiog upeliais bėgo.... Kaip ir knygos gale. Tai tikrai nepaprasta istorija - joje yra ir veiksmo, ir meilės.... Maištininkų kova atrodo beprasmė, bet kartu ji yra nepasiduodančių simbolis - ir Klajoklė tai suprato. Meilė nugali viską.

O filmas - kaip ir "Bado Žaidynės" - geras pirma dėl to, kad Tai yra Tai. Kad tai yra Sielonešė. Bet ir neskaičiusiems knygos, manau, filmas turėtų patikti - nors ir IMDB vertinimas nelabai geras, kūrinys palies širdies gelmes.

"Patys geriausi dalykai atrandami netikėtai" - tai visiškai tiesa. Šio filmo treilerį pamačiau žiūrėdama "Aną Kareniną", ir net neatkreipiau dėmesio, tik burbtelėjau "Šitas atrodo įdomus, norėčiau nueiti". O kas paskui atsitiko, net nežinau - nes pamačiusi reklamą Knygų mugėje draugei (rašytojai Simonai A.) pasakiau - juk aš šitą žinau! Ir po dviejų savaičių laksčiau po knygynus, užsiregistravau į penkias bibliotekas vien tam, kad rasčiau knygą. Dar kaip tyčia knygyne net nebuvo - išparduota, perleidžiama (vėliau nusipirkau paskutinį egzempliorių). Bet turiu pasakyti atvirai - net nesitikėjau, kad viskas - knyga ir filmas - bus tokie geri.Kad pažvelgus į savo knygų lentyną nusišypsosiu. Kad prigalvosiu netikėčiausių būdų kaip patekti į filmo pirmą seansą pirmą dieną. Kad sningant klamposiu iki Akropolio su ilgai taupytais penkiasdešimt litų dar su 1% galimybe, kad nusipirkčiau knygą. Kad pajusiu kažkokią keistą tuštumą, kai suprasiu kad nebeliko nieko.

Turbūt žinot tą jausmą, kai padarai ką nors svarbaus, ko ilgai laukei ir net nepajunti kai tai praeina? Man dabar taip atsitinka beveik nuolat. Filme buvau du kartus, bet mano protas vis dar to nesuvokia. Bet betkuriuo atveju - kūrinys tikrai nuostabus. Toks nuostabus, kad net trūksta žodžių jam apibūdinti.

Saoirse Ronan - Melani Straider

Saoirse Ronan - Klajoklė

Jake Abel - Janas O'Shea

Max Irons - Džaredas Houvas

Diane Kruger - Ieškotoja

Chandler Centbury - Džeimis

William Hurt - Dėdė Džebas

Kaip kitos dalys? Šios nuostabios knygos autorė yra "Saulėlydžio" rašytoja Stephenie Meyer. Ir radau informaciją iš vieno blog;o kur buvo įkelti klausimai ir jos atsakymai "Sielonešės" ture. Buvo klausimas ir apie kitas dalis. Ji sakė, kad yra suplanavusi trilogiją su antra dalimi "The Soul" - "Siela" ir trečia "The Seeker" - "Ieškotoja". Ji yra jau kai ką parašiusi ir maždaug susiplanavusi tęsinius, bet ji vis dar abejojanti dėl kai kurių pavojingų vietų kur veikėjai galbūt žūtų, o Stephenie nėra tikra ar nori juos nužudyti. Bet to nepailsdama rašė pastaruosius du metus, tad nori pailsėti. Bet ji pažadėjo - o imdami pavyzdį iš knygos, pažadu tikėsime!

Mačiau daug komentarų internete, kad "Nenešiu Stephenie milijonų". Aišku, visi jie susiję su "Saulėlydžiu". Na, bet jei nepatiko jis, ar tai reiškia, kad nepatiks ir šita knyga? Aš pati nesu skaičiusi žymiosios vampyrų sagos ir galiu pasakyti - artimiausiu metu nesiruošiu. Bet "Sielonešė" vistiek man patiko! Ir labai!