Adios, adjö, adeus, selamat tinggal ma chere!

Sveikos visos kurios dabar sėdi prie kompiuterių, telefonų, planšečių, ar dar kokių nors prietaisų ekranų, nors galbūt net visai nenori sėdėti.

Šiandien užleidžiu savo vietą naujai rašytojai. Energingai, su nuo minčių tiesiog plyštančia galva. Kodėl? Todėl, kad manoji "smegeninė" jau visiškai pilna. Ištikrųjų, neplanavau išeiti šį mėnesį - buvau sumąsčiusi patraukti "užtarnautų atostogų" birželio gale. Bet faktas, kad rytoj prasideda taip išlaukta vasara, o po savaitės - baigiasi mokykla visiškai užvaldė mano mintis. Ir jose tikrai nėra vietos "privalomajai užduočiai". Pirmai tikrai laiko nebuvo, o dabar, kai jo bus pilna, esu tikra, kad straipsnių nerašysiu. Ką aš veiksiu? Matyt nieko. Pačią pirmą atostogų dieną sudeginsiu anglų kalbos vadovėlį. Tada su draugėm eisim darytis galvos masažo, kad išmušti matematikos formules iš galvos.(:D) O paskui darysiu viską, ko troškau bet negalėjau, nes buvau priklausoma nuo mokslų - miegosiu, žiūrėsiu filmus (aš dabar kaip priklausoma nuo jų - į savaitę bent po du kartus į kiną), skaitysiu, susitiksiu su draugėmis 10h, važiuosiu prie ežero, jame maudysiuos, ir skaičiuosiu dienas iki "Bado Žaidynių" antros dalies "Catching Fire" filmo premjeros (liko 174!).

Teenage Dreams gyvuos per vasarą. Gal kiek ir prisnūdęs, bet nemanau, kad verta dėl to jaudintis - esu tikra, kad šis blog'as vėl suaktyvės rudenį, įgis dar daugiau nuolatinių skaitytojų ir iškils į dar didesnę viršūnę. Aš bandysiu sugrįžti spalį - jei tik matysiu, kad šen bei ten galėčiau įkišti savo trigrašį :) O merginoms, svarstančioms, ar bandyti patekti į rašytojų komandą ar ne, patarčiau - bandykit ir neabejokit. Labai labai labai norėčiau padėkoti TD už tai, kad padėjo suvokti, kad žurnalistika - ne mano sritis. Jau geriau ginsiu autorių teises, negu jas laužysiu - juk faktų išgalvoti neįmanoma! Bet rašyti buvo smagu. To palinkėčiau ir kitoms - kad pajaustumėte tą patį pasidižiavimo ir džiaugsmo atodūsį paskelbus pirmąjį straipsnį. Net ir galvojant apie tai šypsena kyla :)

O mes dar kur nors susitiksime. Gal knygų mugėje. Gal - po septynių metų - universitete, po dvidešimties - Londone, kurį myliu visa širdimi ir svajoju apie gyvenimą ten. Gal luvro muziejuje bespoksant į Moną Lizą (esu ateistė dievinanti šį paveikslą). Gal susidaušime kaktomis kino salėje, bibliotekoje ar knygyne. O gal - interneto kavinėje beskaitant TD straipsnius.

Ko visiems linkiu? Kad rytoj atsikėlus numestumėte visas problemas nuo pečių ir praskaidrintumėte ir taip iš prigimties pilko lietuvių odos pigmento paniūrusį veidą :)

Hyvää kesää, kjære ;)
Ir gerų Bado Žaidynių.

Su manimi galite susisiekti: Facebook - Austy Nesvarbu (Emma Denwille) ir el. paštu emma.denwille@gmail.com

Visada Jūsų,
Ema ^.^