Nesakau viso... tariu - iki pasimatymo :)

Sveikos, visos besidžiaugiančios greitai ateinančia vasara :).

Vasara, tai metas, kai... kai nori būti laisva. Kai nenori būti atsakinga. Nori daryti viską, ko širdis geidžia. Kai nori atsipalaiduoti ir atsigauti nuo įprasto ritmo. Vasara – tai kelionių ir naujų pažinčių metas. Vasara – tai trys mėnesiai plačios šypsenos.

Vasara – tai laikas, per kurį turi padaryti kažką, dėl ko kovotum likusius devynis mėnesius dėl kitos vasaros.

Kaip jau supratote – tai atsisveikinimo laiškas... bet atsisveikinu ne visam laikui. Tikrai ne...

Taip darau tik dėl to, kad paskutiniu metu mano gyvenimą užgrobė mokslai ir visi tie dalykai, dėl kurių kompiuteris įjungtas tik dėl muzikos. Atrodo, kad tuoj viskas baigsis, juk atostogos! Bet… taip nėra. Vilniuje, tuo labiau susirietusi prie kompiuterio šią vasarą būsiu itin retai. Kelionės, stovyklos ir visos kitos vasariškos pramogos...

„Teenage dreams“ blog‘as praskaidrindavo blogą nuotaiką, leisdavo atsipūsti ir pabūti su savimi. „Teenage dreams“ padėjo ištverti žiemą, pavasarį. „Teenage dreams“ gavau patirties, kurią turėtų gauti kiekvienas žmogus, siekiantis gyvenime pasiekti daugiau. „Teenage dreams“ blog‘as mano mintyse būdavo ilgai... ir „Teenage dreams“ blog‘as man padėjo su lietuvių kalbos problemomis.

Išeinu, neištesėjusi savo pažadų. Išeinu negarbingai ir jausdama gėda. Bet išeinu su šypsena, galvodama apie vasarą.

Bijau vėl žadėti, bet pabandysiu: rudenį žadu grįžti. Žinoma, dar nežinia kaip viskas pasisuks ir ar mane čia vėl priims prisimenant mano klaidas ir neaktyvumą paskutinius mėnesius.

Darau pertrauką. Galbūt tai nėra blogai, nes per vasarą žadu prisikaupti naujų ir įdomių temų straipsniams. Galbūt viskas išeis į naudą.

Be manęs šis blog‘as nepražus... nors pagal mūsų dauguma skaitytojų prognozių šis tinklaraštis nieko vertas ir neturi ateities. Raminu visus – to nebus, kol nebus žmogaus, kuris neturėtų noro čia rašyti. Juk mes lietuviai, mūsų pareiga yra visus išpeikti ir ‚sudirbti‘. Mūsų pareiga yra skleisti didžiulį pesimizmą vietoj to, kad pasidžiaugti kitų sekme. Gal paimsiu netikusį pavizdį, bet tai tik pavizdys – 2013 m. Eurovizija. Pagal mūsų šalies gyventojus finale nematysime mūsų atstovo A. Pojavio. Mūsų nelaimei, jis jame dainavo antras. Būtent tokie dalykai ir liūdina. Išeidama (vasarai) raginu visus nusikratyti įprastos lietuvio kaukės ir palinkėti „Teenage dreams“ sekmės.

Vėl pažadai. Kai grįšiu (jeigu būsiu priimta) būtinai parašysiu apie mūsų šalies gyventojų pilietiškumą ir žvilgsnį į pasaulį (nesupraskite manęs blogai... aš myliu Lietuvą :)) (:D).