Gyvenimas pro rožinius akinius: kai tirpsta laikas...

Sveiki visi! Turbūt jau pastebėjote, jog tiek Jūs, tiek blog'o rašytojos turi vis mažiau laiko ir tai atsispindi straipsniuose kurie pasirodo vis rečiau. Ne išimtis ir aš, bet pasirinkimo kito neturiu. Ne be reikalo ir šis mano straipsnis vadinasi "Kai tirpsta laikas...", juk to laiko dabar išties trūksta ir vis dažniau sugauname save galvojant, jog nėra laiko užsiimti mėgstama veikla. Mums, mokiniams, laiko surasti ypač sunku, nes kasdien vakarojam prie krūvos namų darbų. Tačiau ar taip buvo visada? Ne.. Kai buvome maži, nebuvo rūpesčių, nebuvo kalno darbų, nebuvo problemų... O dabar esame atsakingi už save, ir kiekvieną minutę pašvenčiam tobulėjimui. Tačiau turbūt visi turime būdą kaip sutaupyti laiką ir užsiimti savo mėgstama veikla be problemų. Ne? Galbūt... Tačiau, kažką daryti juk būtina? Apie tai šiandien ir pakalbėsime.

Ryžtas

Ryžto ir optimistiško nusiteikimo. Štai ko reikia norint bent šiek tiek sutaupyti laiko. Stebėk save ir sudrausk kiekvieną kartą kai norėsi pasiskųsti laiko trūkumu ar nesėkme. Tai padeda, tik reikia nenustoti stengtis dėl savęs, nesvarbu kokią klasę tu lankai. Galbūt jau krimsi mokslus egzaminams, o galbūt tiesiog maištausi prieš nusistovėjusią tvarką, nes tau nepatinka pamokų skaičius kasdien. Galų gale, galiu pasakyti, jog teks susitaikyti. Šiokių tokių pasikeitimų įmanoma pasiekti, tačiau dažniau teks ir nusivilti. Svarbiausia nenusivilti savimi, o stengtis judėti pirmyn. Tą pati daryk ir su savimi – pasiryžk išgyventi mokslo metus ir tau pavyks.

Užburtas ratas

Ne kartą girdėtas posakis, a? O ar kada susimąstėte, jog patys tokiame rate sėdime? Ryte niurzgėdami atsikeliame, išgeriame stiklinę vandens, nusiprausiame, sėdame prie stalo pusryčiauti, išeiname į mokyklą, mokomės, grįžtame namo, papietaujame, mokomės, darome namų darbus, vakarieniaujame, nusiprausiame, einame miegoti... Ir taip kasdien! Jokio malonumo, jokių linksmybių.. Laukiame penktadienio kuris turėtų išgelbėti, tačiau kai ateina išsvajotoji diena, ją praleidžiame prie televizoriaus, ar maigydami kompiuterio klaviatūros mygtukus. Nieko naujo, nieko įdomaus. Tačiau juk kartais kažko norisi. Kažkur ištrūkti, kažką nuveikti, bet dažniausiai galutinis atsakymas skamba taip: nėra laiko, daug namų darbų.. O ar tikrai neįmanoma, laiką paskirstyti taip, kad tau liktų laiko ir su draugais susitikti ir mokslus nepamiršti. Įmanoma, tačiau čia, kaip ir bet kur kitur, reikia labai panorėti ir įdėti šiek tiek pastangų.

Kai tirpsta laikas...

Pirmiausia, norėdami sutaupyti laiko turite to norėti. Turite kabintis į tą "mini" svajonę ir siekti jos tol kol pasieksite. Neskatinsiu Jūsų sudarinėti dienotvarkę, nors tai šiais laikais ir populiaru. Jei Jums reikia dienotvarkės - patikėkite - Jūs ją atrasite tokią, kokios Jums prireiks. Taigi, ką turėtumėte daryti iš tiesų? Planų sudarinėti neketiname, o "žemėlapio" taip pat nebraižysime. Tad ką daryti norint sutaupyti laiko? Atsakymas rodos paprastas - pasitikėk savimi ir neužmiršk, kad viską gali padaryti savo jėgomis. Skamba kvailokai, tiesa? Bet juk reikia tiek nedaug... Tad galbūt tai suveiks ir šįkart? Tobulink save ir kiekvieną dieną lavink savo protą, bei spartink mokymosi tempą. Nepakenks ir žvilgčiojimas į laikrodį, tačiau su saiku. Laikrodis prieš nosį reikalingas tik tuo atveju, jei norite žinoti kiek laiko užtrunkate padaryti vienus ar kitus namų darbus. Tai galbūt Jums pasirodys nenaudinga, tačiau stebėti save ir fiksuoti, atrodo, visai nereikšmingus dalykėlius tau išeis net gi į naudą. Galėsi tiksliai žinoti savo galimybes, o taip pat, gal net susidarysi dienotvarkę kurios tau reikia.

Daugeliui mokinių reikia valandų valandas sėdėti prie namų darbų,  kiti, atrodo, spėja viską. Tad kur jų paslaptis? Mano nuomone, puiki atmintis ir išlavintas gebėjimas greitai dirbti. Taip reikėtų pasielgti ir tau. Lavink net tik protą, bet ir atmintį. Neabejoju, jog internete rasi nemažai patarimų kaip patobulėti šiuo atveju. 

Keisk požiūrį

Tai bene svarbiausias dalykas žengiant tobulėjimo link. O štai norėdami sutaupyti laiko, tai puikiai padeda! Pakeisk požiūrį į mokyklą ir tau neįtikėtinai ims sektis. O jei ir nesiseks taupant laiką, kuris taip bėga - tu jau nebeturėsi įpročio dažnai skųstis ir dejuoti dėl mokyklos kuri palaipsniui, turbūt, iš kantrybės gali išvesti net patį kantriausią. Kad taip nenutiktų, pasikartosiu, turi stengtis, stengtis ir stengtis. Sudrausk save kiekvieną kartą kai norėsi skųstis dėl dalyko kuris nesiseka. Laikui bėgant, pamatysi, kaip vis dažniau šypsaisi, o draugai, taip pat, šalia tavęs jausis daug geriau jei neleisi savęs užvaldyti kvailam niurzgėjimui.

Sėkmės!