Konkurso ,,Laiškas TD blogui!'' balsavimo rezultatai bei nugalėtojos!

Labas! Pagaliau pasiekėme konkurso ,,Laiškas TD blogui'' kulminaciją - šiandien sudėsime visus taškus ant i, paskelbsime bei pasveikinsime nugalėtojas, išvysime jų darbus. Pradėkime nuo pradžių... 

PIRMOSIOS VIETOS NUGALĖTOJA YRA...

INGA SABUTYTĖ

TD rašytojų komanda nusprendė, jog šios merginos laiškas vertas pirmos vietos. Primenu, jog rašytojos bei skaitytojai, atiduodami savo balsus, nežinojo kas yra laiškų autorės, todėl balsavimas buvo šimtu procentu tvarkingas, nuoširdus, be jokių ,,balsavimų už drauges'' ir panašiai. Inga laimėjo rankinę. Apačioje galite paskaityti Ingos laišką TD blogui. Ilgą, bet labai labai paprastą ir nuoširdų.

Mielas Teenage Dreams,

Niekada nežinojau kaip pradėti rašyti laiškus, tad ir dabar persilaužti per save, parašyti pirmuosius žodžius man yra be galo sunku. Turbūt ne veltui yra sakoma, jog pradžia visada sunkiausia, bet jeigu yra sunku, vadinas einame tinkama linkme.

Nenoriu prisistatyti, nes tai labai buka ir tau net neįdomu, mano nuomone, tokie sausi faktai kaip turiu šunį, mėgstu braškes, gyvenu pajūry. Šiandien kalba eina apie Tave, internautų bloggerių pasaulis sukasi aplink Tave. O ir ne veltui. Du metai – tai didelė sukaktis tinklaraščiui, kuris per tokį gan trumpą laiką perkopė trijų šimtų skaitytojų ribą. Mažais žingsneliais link didelio tinklaraščio, galbūt kažkada net žurnalo!

Keista, pagalvojus, jog Tave pažįstu jau daugiau nei metus. Pamenu, kai draugė kelis kartus bruko man Tave, kaip vieną geriausių tinklaraščių. Tada netikėjau, maniau, kad ji nusišneka, o ir tinklaraščiai tuo metu atrodė bereikalingas laiko gaišimas. Buvo tokių dienų, kai nuorodą vesdavau kelis kartus per dieną ir vis laukdavau pasirodančių naujų straipsnių, tačiau, būdavo ir tokių dienų, kai nė neskaitydavau įrašų, ar patingėdavau, pažiūrėjus kokia jų apimtis. Tiesa, jau nuo pirmųjų dienų norėjau tapti rašytoja ir aš. Tarp kitko buvau, net kelis kartus, bet kadangi esu labai nepastovus žmogus, vis mesdavau šį„darbą“.

Man patinka skaityti tokius straipsnius, kurie kažkuo išsiskiria, nėra kasdieniški. Tokių galima rasti ir čia. Tikrai ne visi jie tokie, bet kelios rašytojos puikiai moka perteikti savo mintis, tad straipsnį galiu skaityti bent keletą kartų, nes juk svarbu ne kiekybė, o kokybė. Gaila, tačiau ne visos rašytojos taip profesionaliai rašo ir kai kuriuos straipsnius dėl neaktualios temos ar neįdomaus pateikimo tenka praleisti.

Dar vienas pliusas bloggui yra rengiami įdomūs konkursai su įvairiais prizais, kurie kartais ir paskatina dalyvauti konkursuose. Džiugu, jog yra šitiek rėmėjų, jog prizai praktiškai nesikartoja, na, bent jau kol kas aš šito nepastebėjau.

Pagyros yra gerai, jos išskleidžia rašytojų sparnus, leidžia pasijusti lyg padarius gerą darbą. Tačiau, kaip ir bet kurioje pasaulio vietoje – nėra nieko tobulo. Kaip ir Tau – iki tobulumo dar daug sunkaus darbo ir investicijų, ne tik piniginių, bet ir laiko, atsakomybės.

Esu pastebėjus, kad „TD“ vis užpuola „ligos“, vadinamos neaktyvumu, kuomet prasideda pasiaiškinimai „mes irgi žmonės, norim laisvo laiko“. Noriu pasakyti, jog jeigu prisiimate tokią atsakomybę, tai būkit mielos ir rašykit, nes juk kai nori – gali viską, tačiau jeigu nenori rasi tam milijoną priežasčių.

Dar viena problema kartais užpuolanti Tave – rašytojų tarpusavio pykčiai bei pykčiai tarp rašytojų ir skaitytojų. Kaip ten bebūtų, vadovaujantis taisykle „klientas visada teisus“, galime sakyti, jog visgi skaitytojai visada yra teisūs nepaisant esamos situacijos. Na, bet turbūt baisiau yra tuomet, kai pykstasi rašytojos tarpusavyje. Tada pradeda byrėti taip ilgai konstruota struktūra, pagarba ir svarbiausia, draugystė bei pasitikėjimas. Gali sugadinti draugystę, pasitikėjimą, bet kai susigražinsi šiuos dalykus, nebus taip kaip buvo anksčiau, nes surišus siūlą lieka mazgas.

Asmeniškai, aš noriu palinkėti kuo didžiausios sėkmės kopiant į tobulumo ir profesionalumo kalną. Rašytojoms linkiu sukurti tvirtą draugystę, gerinti savo rašymo galimybes tam, kad kai po dar dviejų metų rašysiu dar vieną laišką, galėčiau girti visas profesionalumu ir nuostabiais, nekasdieniškais, aktualiais straipsniais. O Tau, TeenageDreams, noriu palinkėti, jog šis gimtadienis būtų nepaskutinis, jog sulauktum net ir penkiasdešimtojo gimtadienio!

Antrąją bei trečiąją vietas rinko TD blogo skaitytojai, balsuodami už jiems labiausiai patikusį laišką. 

Apačioje galite matyti skaitytojų balsavimo rezultatus (paspauskite ant nuotraukos)

Taigi, kaip matote, daugiausiai jūsų balsų sulaukė pirmasis ir antrasis laiškai. Tai reiškia, jog...

ANTRĄJĄ VIETĄ LAIMI...

Gustė Baliuckaitė!

Guste, susisiek su manimi asmeniškai (el.paštas - jankunaitev@gmail.com., facebook - Vilija Jankūnaitė) dėl prizo. Tu galėsi išsirinkti savo širdžiai artimesnį prizą - apyrankę arba auskarus. Kviečiu dar kartą paskaityti nuostabų Gustės laišką!

Mielas TD tinklarašti,

Ar žinai, kas sėdi prieš tuščią popieriaus lapą, ir tarkši klaviatūros klavišais? Tavo ex-rašytoja, kuri Tavojoje straipsnių karalystėje pasirodė lyg drovus debesėlis vidurvasario padangėje ir labai švelniai palytėjo Tavo gyvavimo istoriją. Bet Tu, ko gero, nė nenumanai, kaip palytėjai manają. Jei ne Tu, apie tinklaraščius iki šiol žinočiau tiek pat, kiek žmonija suvokia apie gyvybės egzistavimą kitose planetose, ir nebūčiau gavusi progos susipažinti su tokia talentinga ir šilta rašytojų komanda, kokią Tu turi. Išduosiu tau mažytę paslaptį - iki mūsų pažinties rašyti mokėjau taip pat gerai, kaip ir žaisti povandeninėmis šaškėmis (O patikėk manimi, aš neturiu nė menkiausio supratimo, kaip tai daroma) ir visame šiame reikale buvau žalia it pavasario šilumos apgaubtas kvapnus miškas. Nedrįstu teigti, kad jau perlipau pirmąją pakopą ir įgijau patirties, taip pat nesu šios srities asas, bet esu tikra kaip niekad, jog ilgam laikui išmečiau savo medinės valties inkarą, šalia uosto, pavadinimu 'Rašymas'. Kaip jau leidau tau suprasti, jei nebūtų Tavęs, nebūtų ir mano tinklaraščio, kuris spėjo tapti vieta, į kurią užsuku kaskart, kai galva plyšta nuo minčių gausos. Tu esi visko pradžia. Ir esu velniškai tikra, kad mažai nutuoki apie tai, kokią milžinišką įtaką padarei mano gyvenimui. Viskas, ką turėtum išgirsti, tėra vienas, didelis AČIŪ. Neanalizuosiu tavo klaidų, trūkumų ar privalumų, nes žinau, jog tavo rašytojų komanda yra pajėgi tai padaryti savarankiškai, klausydama vidinio balso, o ne skaitytojų nuomonės. Juk kiekvienas straipsnis turi savitą turinį, kuriam turi būti pritaikytas asmeninis komentaras. Jį būtinai ir paliksiu.

Žinau, kad žodis 'ačiū' atrodo beprotiškai lėkštas, menkas ir banalus, bet jei tik turėčiau galimybę išreikšti savo padėką, pavadinčiau salą Tavo vardu, pastatyčiau Tau paminklą ant aukščiausio kalno, išraižyčiau Tavo vardą didžiausioje aikštėje... Bet šįkart apsieisim ir su pienišku šokoladu bei mažyčiu mano širdies kampeliu, kuris bus skirtas Tau. Lik toks, koks esi.

TREČIĄJĄ VIETĄ LAIMĖJO...

Aušrinė Skėrytė!

Aušrine, tave taip pat kviečiu susisiekti su manimi aukščiau nurodytais kontaktais. Ačiū už labai originalų laišką TD blogui. :)

Mielas TD,          

                                                                                                                    

rašau Tau norėdama padėkoti. Pirmiausia, padėkoti už svajonių gelmes, į kurias Tu nuolat priverti pasinerti. Už tai, kad moki parodyti ne vien tik liūdną, tamsiomis akvarelės spalvomis nulietą pasaulį. Tu toks ryškus, spalvingas ir kerintis, kad gėda į Tave žiūrint nesistengti tobulėti ir dvasiškai, ir fiziškai. Tu nė nenutuoki, kiek kartų privertei mane pradėti sportuoti (ir tikiu, kad dar priversi ne vieną ir ne du), kiek kartų įžiebei norą mokytis naujų kalbų (būtent Tau turiu dėkoti už ispanų bei italų kalbų pradmenis) ir kiek kartų iš Tavęs sėmiausi įkvėpimo rankdarbių, dailės, rašymo srityje. Esu didžiulė Tavo gerbėja – seku kiekvieną Tavo žingsnį nuo pat pradžių. Neslėpsiu, jog net įsimintiną 2012 m. gruodžio 21 d., kai turėjo būti paskutinė mūsų gyvenimo diena (mat buvo pranašauta pasaulio pabaiga), radau laiko prisijungti prie interneto ir paskaityti visus naujus straipsnius! Argi bereikia geresnio paaiškinimo, kaip Tave myliu ir branginu?

Šį rytą nejučiom pradėjau svarstyti, į kokį planetos gyvūną esi panašiausias. Pirmiausia į galvą šovė darbštuolė bitė, kuri, nors mažutė,padaro tiek daug. Vėliau šovė mintis apie vorą, kuris, įmantriai regzdamas savo voratinklį, nesiliauja stebinti kruopštumu bei atsakingumu. Ir vis dėlto, nusprendžiau, jog Tu panašiausias į delfiną – visada plačiai besišypsantį geros nuotaikos užtaisą. Žaismingas, nenuobodus, judrus, visada turintis parodyti ką naujo – juk tu toks! Tikriausiai pasauly nerastumėm žmogaus, kuris Tavo archyvuose nerastų nieko, kas praskaidrintų niūrią dieną. Tai dar vienas dalykas, už kurį noriu Tau ištarti ačiū. Didelį ir labai labai nuoširdų ačiū.

Na, o kadangi neseniai atšventėm Tavo antrąjį gimtadienį, privalau Tave pasveikinti. Neslėpsiu, jog ilgai galvojau, kaip kuo originaliau tai padaryti, bet galop supratau, jog nieko geresnio negali būti už šiltą „Su gimtadieniu!“. Todėl sakau Tauafrikietiškai: Gelukkige Verjaarsdag! angliškai: Happy Birthday! Arabiškai: عيد ميلاد سعيد! Baltarusiškai: З днём нараджэння! Daniškai: Tillykke med fødselsdagen! Esperanto: Feliĉan datrevenon! Estiškai: Palju õnne sünnipäevaks! Gruziniškai:გილოცავთ დაბადების დღეს! Ispaniškai: ¡Feliz cumpleaños! Itališkai: Buon compleanno! Japoniškai: 誕生日おめでとう！Latviškai: Daudz laimes dzimšanas dienā! Lenkiškai: Wszystkiego najlepszego! Lotyniškai: Felix dies Natalis! Prancūziškai: Joyeux anniversaire! Portugališkai: Feliz Aniversário ir vokiškai: Herzlichen Glückwunsch zum Geburtstag!

DAR KARTĄ AČIŪ, KAD ESI!

Ačiū visoms dalyvėms, kurios netingėjo, rašė, dėliojo savo mintis, dėkojo ir kartu su mumis visais džiaugėsi 2 metų TD gimtadieniu. Buvo smagu skaityti tiek daug gerų žodžių. Jūs visos esate nuostabios! Kaip ir sakiau, apdovanočiau visas, bet šį kartą tiek prizų neturėjome... Konkursų dar bus, todėl nenuleiskite nosių. Ačiū už dalyvavimą dar kartą!

Iki kitų konkursų!

Vilija