Gyvenk sveikai!

Sveikas gyvenimo būdas – tai subalansuota sveika mityba, sportas ir žalingų įpročių neturėjimas. Bet kaipgi visa tai subalansuoti šiuolaikiniame beprotiškai skubančiame pasaulyje, kai žmogus apart mokymosi ir darbo daugiau nieko nemato? Kai netgi laisvomis dienomis žmogus neturi laiko? Atsakymų į šiuos klausimus yra labai daug ir įvairių, taigi tik mums patiems reikia spręsti, kaip mums gyventi. O tam padaryti svarbu žinoti, kas yra sveika mityba ir sportas.  

Pagrindiniai sveikos mitybos principai:

• Saikingumas. Net ir būtina maisto medžiaga, jeigu jos vartojama per daug, yra kenksminga sveikatai.
• Įvairumas. Reikia valgyti kuo įvairesnį maistą, nes su maistu organizmas gauna apie 40 svarbiausių medžiagų.
• Subalansavimas. Mitybos subalansavimas – tai tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų bei mineralinių medžiagų santykis.

Sveikos mitybos taisyklės:

• Valgyti kuo įvairesnį maistą
• Išlaikyti normalų kūno svorį
• Pasirinkti maistą, turintį mažai riebalų, ypač sočiųjų, ir cholesterolio
• Valgyti kuo daugiau įvairių daržovių, vaisių, uogų ir grūdinių produktų
• Vartoti kuo mažiau cukraus ir saldumynų
• Vartoti kuo mažiau valgomosios druskos
• Vartoti kuo mažiau alkoholio

MITYBOS REŽIMAS:

• Norint būti sveikiems reikia ne tik laikytis mitybos taisyklių, bet ir režimo. Mitybos režimas – tai valgymas tam tikru laiku. Labai svarbu valgyti kasdien tuo pačiu metu, nes atėjus laikui valgyti, gausiau išsiskiria virškinimo sultys, atsiranda apetitas, o pavalgius – maistas geriau suvirškinamas.

• Sveikam žmogui rekomenduojama valgyti 3-4 kartus per dieną: pusryčius, priešpiečius arba pavakarius, pietus ir vakarienę. Kiekvieno valgio metu gaunamas energijos kiekis taip pat turi skirtis. Racionaliausias toks režimas, kai per pusryčius ir pietus žmogus gauna daugiau nei du trečdalius paros raciono, o vakarienei - mažiau nei trečdalį. Vakarieniauti reikėtų likus maždaug dviem valandom iki miego. Nereguliariai valgantys (kartą ar du kartus per parą) žmonės dažniau serga virškinimo ligomis.

Kodėl turėtumėte mankštintis:

• Mankšta degina kalorijas. Tai akivaizdžiausias fizinių pratimų poveikis, tačiau mažiausiai svarbus. Jei bėgtumėte visą valandą, sudegintumėte apie 600 kilokalorijų. Tiek jų turi mėsainis, suvalgytas greito maisto restorane. Nors trumpalaikė tiesioginė fizinio aktyvumo nauda gali būti ribota, ilgalaikis poveikis yra ženklus. Tarkime, jūs vaikštote pusvalandį per dieną ir sudeginate 200 kilokalorijų. Jei jūsų suvalgomo maisto kiekis bus pastovus, per pusmetį papildomai sudeginsite 36 400 kilokalorijų ir suliesėsite 4,5 kilogramo. Vaikščiokite toliau iki metų pabaigos ir neteksite 9 kg svorio, be to, mažai tikėtina, kad vėl jo priaugsite. Tačiau mažinant svorį mankštinimasis yra daugiau nei kalorijų deginimas.

• Mankšta padeda atsikratyti riebalų, o ne raumenų. Mažinant svorį, laikantis dietos netenkama ir riebalų, ir raumenų. Mankštinantis deginami riebalai, bet išsaugoma raumenų masė. Kuo daugiau raumenų, tuo greitesnė medžiagų apykaita. 

• Mankšta mažina apetitą. Yra paplitusi klaidinga nuomonė, jog aktyvi veikla sužadina apetitą. Tiesa yra ta, kad po vidutinio fizinio aktyvumo apetitas mažėja. Žinoma, labai intensyviai besimankštinantys žmonės valgo daugiau, tačiau jie ir kalorijų sudegina daugiau.

• Mankštos pratimai greitina medžiagų apytaką. 70 % kasdien su maistu gaunamų kalorijų sunaudojama medžiagų apykaitai. Medžiagų apykaita užtikrina kasdienes organizmo funkcijas - maisto virškinimą, temperatūros palaikymą, įvairių jūsų organų sistemų funkcionavimą. Kai ribojate suvalgomų kalorijų kiekį, medžiagų apykaita pradeda lėtėti. Būtent dėl to tik pradėjus laikytis dietos svoris krinta greitai, o vėliau svorio mažėjimas sulėtėja. 

• Mankšta gerina jūsų bendrą sveikatą. Mankšta naudinga ne tik mažinant svorį. Fiziniai pratimai teigiamai veikia kraujospūdį, kraujo lipidų (riebalų) kiekį, insulino kiekį ir širdies bei plaučių funkcijas. Svarbiausia, kad tam pakanka vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo. 

• Mankšta gerina psichologinę sveikatą. Fizinis aktyvumas teigiamai veikia ne tik kūną, bet ir protą. 

• Gerina gebėjimą susikaupti.
• Mažina nerimą ir stresą.
• Didina savigarbą.
• Teikia pasitikėjimo savimi.
• Padeda laikytis dietos.

Pagrindinės nesimankštinimo priežastys:

• Fizinės kliūtys. Pradėti mankštintis gali būti sunku. Tiems, kurie turi antsvorio, gali tekti "perlipti per save". Pirmiausia, dėl per didelio svorio pratimai gali būti sunkūs, varginantys ar  skausmingi. Todėl būtina pradėti nuo paprastesnių, užsibrėžti pasiekiamus tikslus. Pradėkite nuo nedidelio aktyvumo. Intensyvumą po truputį didinkite tik tada, kai pajusite, kad esate tam pasirengę.

• Psichologinės kliūtys. Asmenims, kurie turi antsvorio, ypač nuo vaikystės, aktyvi veikla gali versti gėdytis savo kūno. Jei taip jaučiatės - pradėkite sportuoti namuose. 

Taigi, tiek mityba, tiek sportas kiekvieno žmogaus gyvenime užima kažkokią dalį. Tad norint gyventi sveikai reikia didelio noro, nes dailios kūno linijos neatsiras iš "oro". Taip pat, sveikam gyvenimo būdui palaikyti reikia itin stiprios valios ir suvokimo, kas yra žalinga ir ko reikia atsisakyti. Taigi, kiekvienas turi pats pasirinkti, kaip gyventi.