Kodėl reikia turėti „sketchbook'ą“ ir ką su juo veikti?

Tas kietai skambantis pavadinimas „sketchbook“ reiškia eskizų, piešinių, užrašų knygelę. Pasirinkau anglišką pavadinimą, nes nėra vieno lietuviško žodžio, kuris taip tiksliai apibūdintų šitą daiktą, o rašyti tris - man nuodėmė. Visą dėmesį atkreipiau į knygą, kuri yra tuščiais lapais. Mes įpratę pasiimti knygą, kurioje kiekviename puslapyje randame tekstą ar paveikslėlius, pasiimti žurnalą ir ten rasti straipsnius su iliustracijomis, atsivertę žodyną randame žodžius su jų reikšmėmis ir rašyba. Bet kokia yra „sketchbook'o“ paskirtis?

Kertu lažybų, kad kiekviena iš jūsų yra nusipirkusi „sketchbook'ą“ susiviliojusi vien jo gražiu viršeliu. Galbūt ant titulinio puslapio buvo jūsų mėgstamos grupės atributika, o gal tiesiog mielas katinas, bet tai buvo kažkas, kas nulėmė jūsų veiksmą jį nusipirkti. Na, grįžote namo ir atsitiko vienas iš šių variantų:
a) knygelė buvo įgrūsta į stalčių ar lentyną ir ten dulkėjo;
b) į tą knygelę rašei tokius dalykus kaip: namų darbai, draugų gimtadieniai, telefonų numeriai ir pirkinių sąrašai, o kai nusibodo, knygelė nepripildyta įkišta į stalčių ir pamiršta;
c) nesugalvojote ką rašyti į knygelę, todėl ją padovanojote draugei;
Reikia ant savęs pykti dėl šitų veiksmų, nebent atsitiko trečiasis variantas. Tada nieko tokio, bent pinigų neišmetei į balą, pradžiuginai draugę, kuri, spėju, pasirinko a arba b planą. Tai kaip, pavyzdžiui, šokolado naudojimas ne pagal paskirtį. Tai prilygsta tam, jei šokoladą valgytum su virtomis bulvėmis. Kodėl taip stipriai palyginau? Aptarkime „sketchbook'o“ naudą:

• Jeigu į „sketchbook'ą“ rašytum dingtelėjusias geras mintis - jos niekur nedingtų. Mūsų smegenys yra linkę greitai pamiršti dalykus, kuriuos taip pat greitai sugalvojome. Geniali mintis gali grįžti tik po kelių dienų arba visai negrįžti. Galbūt nereikėtų taip rizikuoti. 
• Tai, ką ranka užrašo, smegenims lengviau įsiminti. Kai užrašomos idėjos, įžvalgos ar kokie bent maži maži pastebėjimai, vėliau lengviau juos atkapstyti mąstymo metu. Nenuostabu, kodėl žurnaliūgos viską linkę užsirašinėti, jei to nepavyksta įrašyti diktofonais ir kameromis. 
• Imama kokybiškiau mąstyti. Būna, kad galvoje mintis nuskamba kaip pati geriausia idėja, ką tik galėjai sumąstyti, bet kai tai pasakai garsiai - ne, šitas tai tikrai nesąmonė. Minties užrašymas simboliais ir vėliau perskaitymas padės išanalizuoti ir pamatyti savo mintis iš šalies. 
• Mintys bus plečiamos. Nesąmoningai ar sąmoningai galima plėtoti mintį piešiniais, minčių lietumi, pagrindinės minties ar teksto bloko žymėjimu, grafikų piešimu ir išvadų darymu. Mintyse tokie veiksmai reikalautų daug susikaupimo ir energijos, o popierius tai užfiksuos. 
• Ant popieriaus užrašytos mintys ar nupiešti piešiniai nedings iš atminties ir jei išsaugosi tą knygelę, mintys bus pasiekiamos kad ir po 15 metų. O mūsų atmintis nėra tokia galinga, kad kažkokį fragmentą, kurį sugalvojai savo eilėraščiai, prisimintų po šitiek laiko.
• Galėsi palyginti ir matyti progresą. Pavarčiusi 2-4 metų senumo užrašus matysi, kiek paaugai ir ar išvis paaugai, kaip pasikeitė tavo mąstymas ir požiūris į tam tikrus dalykus. Jeigu šiandienos problemos nesiskiria nuo tų, kurios slėgė tave prieš metus, vadinasi su jomis nedirbi, praleidai. 

Tiek kalbėjau, tačiau taip ir nepaminėjau, ką konkrečiai reikėtų rašyti. Turinys gali būti labai įvairus, tačiau būtina, kad jis būtų tau pačiai įdomus. Kaip jau minėjau anksčiau, visokie pirkinių sąrašai ar draugų gimtadieniai ne visada yra pats geriausias ir įdomiausias turinys. Nors, žinoma, jeigu tau tikrai reikia pasižymėti tokius dalykus, tai kodėl ne? Tačiau tai, pripažinkim, tikrai naudinga tik gal keliais procentais. „Sketchbook'ą“ galima naudoti:

• Netikėtiems norams atsiduoti poezijai. Jei netyčia arba tyčia mintyse surimavai kažką labai gražaus arba šmaikštaus (netgi taip), reikia tai užsirašyti. Jei nekursi toliau, tai džiaugsiesi tomis keliomis eilutėmis, jos tau vėliau pravers rašant rašinį ar kokį darbą, galbūt kada nors užsivesi savo tinklaraštį. Niekada nieko negali žinoti. 
• Sparnuotoms ir nelabai sparnuotoms frazėms įamžinti. Skaitant knygą, vartant žurnalą ar kažką, kur galima rasti gražių pasakymų, citatų, labai gerai yra išsirašyti ją, kažkaip pasižymėti. Net bendraujant su žmogumi gali užfiksuoti kokių įdomių palyginimų, pasakymų, kurie pravers, praturtins žodyną. Beje, tos, kurioms dar reikės rašyti lietuvių kalbos egzamininį rašinį, šitie užrašai taip pat pravers, uždirbs taškų. 
• Savo kūrybai. Trumpi  tekstukai, rašinėliai, eilėraštukai, recenzijos, nuomonės, knygų vertinimai ir aprašymai, laiškai, dienos įvykiai. Viskas gali būti talpinamą į knygelę. O gal net leisiu sau pasakyti - reikia. Kad netaptum žmogumi su požiūriu "kas kuria - tas nuobodus mėmė". 
• Piešiniams, eskizams. Ties šiuo punktu norėčiau pakalbėti daugiau, tad keliamės į naują pastraipą. 

Piešimas lavina vaizduotę, gerina atmintį, keičia nuotaikas, tobulina judesių koordinaciją ir visaip kitaip gerina žmogaus sielą. Piešiantis žmogus ,taip pat, yra netrukdomas. Atsitinka tokia magija, kai piešiantis žmogus yra stebimas jo nieko neklausinėjant, o tik stebint jo rankas, piešimo priemonę jose ir tai, kas gimsta lape. Atsipalaiduoja ne tik tas, kuris piešia, bet ir tas, kuris stebi. Ir tai galiu pati patvirtinti ir duoti garantiją, kad šis faktas ne iš piršto laužtas. Pati ne kartą esu mačiusi tokių mažų stebuklų ir net pati tą patyrusi abejose pozicijose.
„Sketchbook'ą“ gali išsitraukti važiuojant autobusu ar keliaujant kažkur toliau, gali rizikuoti jį pasiimti į rankas per nuobodžią pamoką ir leisti savo smegenims atsipalaiduoti, plius, susirasti kažkokią veiklą. Nemoki piešti? Meluoji. Piešti moka visi. Tavo „sketchbook'as“ gali būti pripildytas vien tokių veikėjų: skrituliukas, pagaliukas, pagaliukas, nosytė - brūkšniukas, akytė - mažas rutuliukas arba gražių, proporcijas išlaikančių žmonių. Bet tai nelabai turi reikšmės. Piešti turi būti malonu, tai neturi padėti pasiekti savo savivertėje žemiausius lygius.

Popierius ar elektroninis prietaisas? Kyla tikrai natūralus klausimas ką naudoti: popierinę užrašų knygelę ar kompiuterį? Juk turime daug protingesnių prietaisų, kurie leidžia greitai ir patogiai kažką užsirašyti, sugrupuoti, pasižymėti ir neturėti jokių problemų. Išvada viena: abu, popierius ir kompiuteris, turi savo atskirus panaudojimo atvejus ir abu jie yra svarbūs. Idėjoms, įžvalgoms, klausimams, smulkiai kūrybai labiau tinka popierius, kadangi ant jo galima laisvai modeliuoti, piešti, braižyti, pasižymėti, jis duoda visišką laisvę. Tuo tarpu kompiuteris tinka rašyti ilgesniems tekstams arba rinkti kažkokią informaciją iš interneto, nes "kopijuoti - įklijuoti" funkcija palengvina darbą. Tačiau kompiuteriai ar telefonai skleidžia juntamą elektrinį lauką, kuris subtiliai keičia žmogaus suvokimą. Be to, juos nuolat reikia pakrauti, saugoti ir neretai jie sveria daugiau nei norėtųsi.

Pabaigai tiesiog noriu pridurti, jog nevaržytumėte savęs ir į kūrybą žvelgtumėte kaip į kažką kieto, o ne skirto tik nevykėliams ar tiems, kurie nevaikšto į vakarėlius. Viską įmanoma suderinti ir tai gali padėti net ir ta pat užrašų knygelė, apie kurią čia kalbėjau. Chichi.

P.S. Pasidalinkite savo idėjomis, ką jūs rašote arba patariate rašyti ir ar turite savo „sketchbook'ą“?