Atostogų romanai: verta ar ne?

Smėlis, vasara, jūra... Ištisos dienos - tik tavo: veiki, ką sugalvoji, eini, kur nori. Jokios mokyklos, pamokų ir namų darbų, o ko daugiau reikia? Atsipalaiduoji ir mėgausiesi švytinčia saule. Žinoma, tokiais momentais ypatingai knieti turėti kažką šalia... Kažką mylimo ir atvėsinančio tokią karštą dieną. Kažką, ką būtų galima apkabinti ir prisiglausti. Atostogų romanas. Taip, teisingai. Tau reikia atostogų romano! Tačiau kas toliau? Tęsinys ar nesibaigianti ašarų pakalnė? O gal tiesiog mesti šią kvailą mintį iš galvos?

Galima smagiai praleisti laiką - juk yra su kuo susitikti bei paplepėti.
Nežinai, kaip santykiai susiklostys toliau, tad verta surizikuoti. O gal pasiseks?
Nieko neprarasi, jei tik neleisi sau įsimylėti.

Tokie romanai dažnai baigiasi nekaip - kiekvienas grįžtate namo, prasideda ta pati rutina, o meilei ir jausmams dienotvarkėje vietos nebelieka. Gaila...
Atostogų metu viskas atrodo kur kar gražiau bei paprasčiau. Neapsigauk!

 

Atmintinė ne tik atostogoms!

1. Visada būk labai atsargi ir susipažinusi su vaikinu neišklok jam visiškai visko apie save! Žmogui pažinti reikia daug laiko - vasaros tikrai neužteks.
2. Netikėk kiekvienu vaikino žodžiu - gal jam saulė ir jūra apsuko galvą... Negali žinoti.
3. Nepažįstamam vaikinui nesakyk savo namų adreso ir apie save neatskleisk jokių svarbių duomenų, kuriais remdamasis jis galėtų tave rasti. Jei norėsi, pasakysi vėliau, kai labiau jį pažinsi.
4. Jei pasibaigus atostogoms, vaikinas staiga dingsta, nepanikuok: jis nemirė, jo greičiausiai nenutrenkė mašina, jis tiesiog nelabai nori su tavimi bendrauti. Gali pamėginti susisiekti, tačiau, jei atsako nesulauksi, mesk visą šį reikalą. Per prievartą mielas nebūsi.

Užmezgusi atostogų romaną pasikliauk savo intuicija - jei vaikinas atrodo nelabai patikimas ar kelia
kokių nors įtarimų, verčiau jau nutrauk su juo santykius. Svarbiausia būk atsargi ir elkis apdairiai!

O štai ir dvi merginos pasiryžusios savo atostogų romano istorija pasidalinti su visa šio blogo auditorija!

Karolina 16 metų.

„Pirmą vasaros atostogų mėnesį praleidau pas tetą kitame mieste. Ten nieko įdomaus neveikiau - susitikdavau su sena pažįstama ir maldavomės tai prie ežero, tai dar kur nors. Vaikino tuo metu neturėjau - man niekaip nesisekė užmegzti ilgalaikių santykių: arba koks nevykėlis pasitaikydavo, arba aš atsibosdavau. Guodžiausi, kad dar ne laikas, kad tiesiog nesutikau savojo žmogaus, o su bet kuo prasidėti nenorėjau. Grįžau į Vilnių - iki mokslo metų pradžios buvo likę maždaug du nepilni mėnesiai, tad laiko į valias. Nelabai ką turėjau veikti - su draugėmis jau ne kartą buvome susitikusios ir skersai išilgai aptarusios visas naujienas. Sužinojusi tai viena bičiulė įkalbėjo užsiregistruoti pažinčių svetainėje. Žiūrėjau į tai skeptiškai - buvau įsitikinusi, kad nieko gero neišeis. Tačiau vis dėl to užsiregistravau: maniau bent paplepėsiu su kuo nors. Ir, prisipažinsiu, norėjau dėmesio. Bent virtualaus. Ėmė rašinėti įvairūs įkyruoliai... „Ech, nieko įdomaus negali parašyti, išskyrus banalią frazę „Kaip sekasi?” - galvojau kol vieną dieną atsidariusi tos pačios pažinčių svetainės langą radau tikrai ilgą bei velniškai įdomų laišką. Atrašiau. Netrukus sulaukiau atsakymo. Pradėjome bendrauti, apsikeitėme nuotraukomis. Ir staiga... tyla. Jis man nustojo rašyti. Vaikino telefono numerio neturėjau, tad ištisas dienas rymojau prie kompiuterio laukdama atsakymo. Po savaitės laukimo pagaliau sulaukiau žinutės. O kad būtumėt mačiusios kaip tada nudžiugau! Pasirodo, šis gulėjo ligoninėje ir kadangi neturėjo mano numerio, negalėjo pranešti. Labai nustebau supratusi, jog jis man taip rūpi... Nutarėme susitikti. Kai jį pamačiau, atrodė, kad širdis iššoks pro gerklę - jaudulys buvo neapsakomas. Nuo to karto matydavomės kasdien. Eidavome prie ežero, į parką, ledų ir dar daug kur. Aš aišku su nerimu laukiau rugsėjo: vis pagalvodavau, kad tada mūsų draugystė gali baigtis. Juk prasidės mokslai, nebeturėsime tiek daug laiko. Buvau įsitikinusi, kad tai - tik trumpalaikis atostogų romanas. Na ir ką, atėjo ruduo, o mes - lyg šiol kartu! Niekas nepasikeitė - nei jo susižavėjimas manimi, nei rodomas dėmesys. Vadinasi, ir atostogų romanas gali būti sėkmingas...”

Aistė 15 metų. 

„Atėjus vasaros atostogoms išvažiavau į kaimą pas senelius. Labai nenorėjau, bet tėvai liepė, tad teko paklusti... Seniai ten buvau leidusi tiek daug laiko. Susitikau su sena savo drauguže Vilma - ji taip pat atvažiuodavo į savąjį kaimą, bet paskutinį syk ją mačiau tik prieš gerą pusmetį. Smagiai paplepėjome, tad net nudžiugau, kad visai linksmai praleisiu vasarą. Be to, ji pažadėjo čia viską aprodyti. Pradedant kitame kaimo gale esančiu ežeru ir baigiant visai čia netoliese esančiu apleistu namu. Vieną dieną susitikusios vaikštinėjome keliuku. Vilma išgirdo, kad ją kažkas šaukia. Atsisukome ir pamatėme mūsų link artėjanti vaikiną. Gražų, tamsių kaštoninių plaukų bei žalių akių vaikiną. „O, Tomai, kaip laikaisi?” - smagiai sučiulbo greta manęs stovinti Vilma. „Tomas? Koks dar Tomas?” - pagalvojau. Vieną Tomą esu pažinojusi, tačiau šis kur kas dailesnis, tad ne, jis tikrai ne tas apie kurį manau esą žinanti, tad tiesiog stovėjau ir spoksojau į žaliųjų akių savininką. Galiausiai Vilma atsisuko į mane ir kilstelėjusi antakį paklausė, kodėl nesikalbu su Tomu. O varge... vis dėl to tai jis. Atvirai kalbant buvau kiek pakylėta. Atsitiktinumo dėka su Tomu pradėjome leisti daug daugiau laiko. Bučiniai prie anksčiau minėto ežero, gražūs žodžiai ir žinoma dar daug romantiškų akimirkų. Visa tai atrodė nepaprasta. O labiausiai džiugino ta mintis, jog Tomas gyvena visai netoli manęs, tad pasibaigus atostogoms mūsų šilti jausmai niekur nedings. Dėje, pasibaigus atostogoms ir grįžus į miestą jis neatpažįstamai pasikeitė... Nesupratau kas vyksta kol nenuėjusi su bičiule į kiną neišgirdau: „O Dieve, Aiste, ten juk Tomas!” - rankomis prisidengusi burną tarstelėjo Rasa. Tada viskas tapo aišku: čia, mieste, jis jau senai turėjo mylimą merginą, o aš buvau tik nieko vertas pakaitalas nuobodžiais vakarais.”

Atsižvelgiant į šias dvi, iš esmės vienodas, tačiau su visiškai skirtingomis pabaigomis istorijas drąsiai galima teigti, jog jokie „už” ar „prieš” negali atskleisti tikrojo atsakymo į mūsų painų, pradžioje išsikeltą klausimą. Norint gražios pabaigos turi rasti vaikiną su tokiu pat gražiu vidumi, o tada viskas klosis kaip per sviestą!

https://www.lesta.lt/e-parduotuve/langu-plovimo-skysciai9