Ar drovumas - vertybė?

Atrodo, kad drovios mergaitės yra kitokios nei kitos. Iš jų dažniau yra tyčiojamasi nei pakviečiama į vakarėlį. Tačiau paslaptis ta, kad ir pati ,,kiečiausia'' mergina, giliai širdyje yra drovi, tik moka paslėpti tai. Drovumą greičiausiai išduoda veidas - jis parausta. Tad ar reikia drovumą rodyti ir kada jį slėpti?

DVI DROVUMO PUSĖS
Tikriausiai esi pastebėjusi, kad per daug kuklūs žmonės dažnai raudonuoja, nemoka apginti savo nuomonės ir atsisakyti nepriimtinų pasiūlymų. Kiekviena iš mūsų prisimintume, kai teko praleisti naują pažintį, sulaukti prastesnio įvertinimo vien dėl to, kad neišdrįsome, per daug kuklinomės, nepasitikėjome savimi. Kas tau, mieloji, sutrukdydavo? Ogi tas nelemtas drovumas.

Drovumas visgi turi dvi puses. Geroji pusė ta, kad įprasta sakyti, jog drovumas žmogų puošia. Turbūt tai atrodo gana mielai ir santūriai. Toks žmogus yra mylintis ir myli kitus, moka išklausyti, palaikyti, patylėti kuomet reikia, todėl yra vertinamas kitų. Tačiau viskam reikia saiko. Ypač kuklumui. Juk dažnai pasitaiko, kad su tokiu žmogumi yra sunkiau bendrauti dėl jo atsargumo ir nepatiklumo. Drovuolė su kitais bendrauti vengia, kad išvengtų ,,nepatogios'' situacijos.

Atlikti tyrimai parodė, jog 15-20% vaikų jau gimsta drovūs arba turi įgimtą polinkį į drovumą. Tačiau dažniausiai priklauso nuo to, kaip tave auklėja tėvai.

RAUDONIS DARO SAVO
Pirmiausia drovumą mes išgyvename fiziškai. Žmogus parausta, ima džiūti burna, pagreitėja širdies ritmas, išpila šaltas prakaitas. Labai drovi mergaitė, esant tam tikrom situacijom, gali trumpam prarasti žadą, sutrikti kalba, pasimesti. Įsivaizduok, kaip turėtų jaustis tavo itin drovi klasiokė, kuriai ,,kietas'' klasės vaikinas pasako kokią širdį glostančią frazę?

Drovūs žmonės vengia būti didelėse kompanijose. Jie jaučiasi emociškai nesaugūs ir lyg pasimetę. Vaikui, paaugliui, suaugusiam drovumas neleidžia aiškiai išdėstyti savo minčių, apginti savo nuomonės, tvirtai laikytis savo pozicijos. Todėl jie lieka nesuprasti, verčia save dažniau nusileisti pašnekovui. Tai didiną žmogaus nepasitikėjimą savimi ir vidinį žmogaus nepasitenkinimą.




VIENTURČIAI - DROVESNI
Psichologai teigia, kad drovumas atsiranda, jei vaikystėje vaikas jautėsi nesaugus. Pastebėta, kad drovesni yra vienturčiai arba pirmieji šeimos vaikai, nes iš jų yra daugiau tikimasi, reikalaujama. Kai tėvai vaiką ,,užspaudžia'' per didele lūkesčių našta, kai dėl nesėkmių kaltinamas jis, savo jėgomis jis tampa pernelyg drovus ir ima nepasitikėti savimi.



KOVOTI NEBŪTINA
Tai ką daryti, jei esi drovi ir dėl to kenti? Pabandyk stoti į rimtą kovą su drovumu. Lyg Stalinas su Hitleriu. Stenkis būti ryžtinga kovotoja, drąsi karžygė ir priversti raudonuoti ne save, o kitus! Jei savęs nekontroliuosi, neparodysi savojo ,,aš'', gali nugrimzti į tikrą drovumo liūną. Šitaip imsi nepasitikėti savimi ir apraudoti kiekvieną nieką. Juk tu to nenori, tiesa?

Tačiau jeigu esi saikingai drovi ir drovumas netrukdo tau gyventi, nekelia papildomų problemų, nieko keisti nereikia. Žinoma, gali bandyti įveikti ir tokios stadijos drovumą, tačiau jeigu pati to nori, tada prašom. Kam kovoti su drovumu, kuris padaro mus atsargesniais, kuklesniais, supratingesniais?

Taigi, drovuolės, galbūt dabar tapsit ryžtingesnėmis ir labiau savimi pasitikinčiomis? Žinoma, tam reikia daug valios, noro ir užsispyrimo. Pagalvok, jei gali kiti, tuomet kodėl negaliu aš? Linkiu didžiausios sėkmės ir užsispyrimo!

Iki greito!