Černobylio istorija

Balanžio 26-ąją turbūt dauguma iš jūsų džiaugiasi įpusėjusiu pavasariu, švenčia gimtadienius ar skaičiuoja dienas iki ne už kalnų esančios vasaros. Tačiau tądien Ukraina su liūdesiu akyse ir širdyse, prisimena tą lemtingą dieną, kuomet įvyko tai, ko nesitikėjo niekas - didžiausia pasaulyje atominės jėgainės avarija. Turbūt kiekviena iš jūsų yra bent kartą girdėjusi tą baimę keliantį žodį "Černobylis", tačiau ar kada nors teko išgirsti, kaip iš tikrųjų viskas įvyko, klostėsi ir kaip yra dabar bei bus ateityje? Šis straipsnis papasakos tau didžiąją dalį istorijos, tad įkvėpk oro ir skaityk!  

NETINKAMAI SUPLANUOTO BANDYMO PASEKMĖS

Černobylio atominė elektrinė ir pažeistas 4-asis blokas. 

1986 m. balandžio 25 dieną Pripetės ir kitų aplink Černobylį esančių miestų gyvenimas tekėjo įprasta linkme. Žmonės ėjo į darbus, vaikai keliavo į mokyklas, miestuose virė gyvenimas. Tuomet niekas nė nenutuokė, jog ši naktis taps įvykiu, įrašytu į istorijos vadovėlius ir sukrėtusiu visą pasaulį. Vos už kelių kilometrų nuo Pripetės miesto, gyvavo Černobylio atominė elektrinė, kurioje kiekvieną dieną dirbdavo daugybė Pripetės gyventojų. Naktį iš 25 dienos į 26-ąją, atominės elektrinės ketvirtojo bloko darbuotojai gavo įsakymą, išbandyti reaktorių saviriaguliacijos sistemą. 01.23h vietos laiku, elektrinės saugos sistema buvo išjungta ir kaip jau dabar matome, netinkamai suplanuotas eksperimentas, prasidėjo. Iš pradžių reaktoriuje įvyko keli nedideli sprogimai, o štai po to, elektrinės grindys pradėjo stipriai drebėti. Po kelių minučių, visiškai netikėtai ir nenumatytai, milžiniškas reaktoriaus gaubtas išlėkė į orą. Neapsakomai didelis ir galingas radioaktyvių dalelių srautas kelių šimtų metrų atstumu į aplinką išbarstė tonas urano ir grafito, o netrukus iš elektrinėje padarytos skylės išsiveržė liepsna,  į orą pakilo nepaprastai didelis ir spalvingas radioaktyvių dalelių stulpas. Nei tuo metu ramiai miegoję žmonės, nei Černobilyje dirbę darbuotojai nenumanė, jog ką tik įvyko pati didžiausia avarija per visą branduolinės energetikos istoriją.

PIRMASIS RYTAS PO AVARIJOS

Pripetė prieš Černobylio katastrofą. 

Dabar, prieš statydamos atomines elektrines, šalys visuomet prisimena Černobylio katastrofą, viską daugybę kartų suplanuoja ir apgalvoja. Tačiau 1986 metais niekas nė nenutuokė apie tokią avariją ir tokiam incidentui nebuvo pasiruošta. Tad laiko apgalvojimams kaip elgtis, ką daryti, kokių priemonių ir veiksmų imtis, beveik nebuvo. Į orą buvo išsiveržusi milžiniška ugnis ir jos gesinti pirmieji atvyko paprasčiausi ugniagesiai. Stengdamiesi bent kiek numalšinti ugnį, jie pylė tonas vandens, dirbo be jokių apsauginių priemonių, nė trupučio nesuprasdami, kaip viskas yra pavojinga. O svarbiausia tai, kad tonos vandens buvo išpiltos veltui. Tą siaubingą naktį, bandant užgesinti neregėto masto gaisrą, buvo pasiglemžtos pirmosios Černobylio aukos. Naktį žuvo 2 žmonės, o dar 28 per ateinančius kelis mėnesius. Gesinti gaisro stojo tūkstančiai žmonių, iš kurių daugelis žuvo, tačiau laimei, jų dėka, buvo išvengta dar didesnio įvykio - antrojo sprogimo. Jei šis sprogimas būtų įvykęs, kaip dabar sakoma, tai būtų dešimčia kartų galingiau už Hirošimos sprogimą, o Europa, tiesiogine to žodžio prasme, būtų nušluota.  Įdomiausia, kad  paslaptis apie tai, jog Černobylis per plauką išvengė antrojo sprogimo, buvo atskleista tik praėjus dvidešimt metų po katastrofos.

DVI PAROS TYLOS

Pripetė dabar. 

Vos už 3 kilometrų nuo Černobylio jėgainės esančiame Pripetės mieste, kuriame tuo metu gyveno apie 43 tūkstančiai žmonių, balandžio 26 dieną, praėjus nakčiai po avarijos, vyravo įprastas gyvenimas: vaikai žaidė žaidimų aikštelėse, žmonės įprastai leidė savaitgalį, mėgavosi gražia pavasario diena. Niekas nežinojo apie naktį įvykusią katastrofą, apie iškilusį milžinišką pavojų gyventojų sveikatai. Nors dienai įpusėjus buvo pasklidę gandų apie sprogimą, tačiau oficialios informacijos niekas nepateikė. Į tai, jog po miestą pradėjo vaikščioti kariai, kuriems buvo liepta kontroliuoti situaciją, gyventojai dėmesio neatkreipė. Tądien buvo atlikti pirmieji radiacijos spinduliuotės nustatymai, kurių skaičiai pribloškė branduolinių tyrimų instituto specialistus. Ankstyvą šeštadienio rytą, Pripetėje atlikti matavimai rodė per 200 milirentgenų, kai įprasta žmogui nepavojinga radiacijos dozė buvo vos 12 mikrorentgenų. Tai reiškia, jog radiacijos spinduliuotė buvo padidėjusi 15, o vakarop net 600 tūkstančius kartų. Atliktų tyrimų dėka manoma, jog žmogui saugi radiacijos dozė yra 2 rentgenai per metus, o štai įvykus Černobylio avarijai, žmonės buvo apšvitinti 50 kartų didesne spinduliuotės doze. Praėjus 20 valandų po įvykusios nelaimės atominėje elektrinėje, Pripetės gyventojai vis dar nieko nežinojo apie esamą padėtį. Kremliuje organizuoti posėdžiai dėl tolimesnių veiksmų, taipogi neatnešė darbo vaisių. Tuometinis Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas, posėdžiams reikalavo informacijos, tačiau net ir šis jos negavo. Tik praėjus beveik dviems paroms po avarijos, buvo gautos pirmosios žinios.

EVAKUACIJA - BE BILIETO ATGAL

Pirpetės mieste esantis plaukimo baseinas po katastrofos ir prieš ją. 

Balandžio 27-osios rytą, praėjus beveik dviems paroms po jėgainės avarijos, mieste vyravo didelė įtampa, nes buvo gauti pirmieji pranešimai. Maždaug 11.00h vietos laiku, į Pripetę atvažiavo apie 2700 autobusų, skraidė sraigtasparniai, žmonės jautė įtampą. Per radiją buvo pranešta, jog iki 14:00h, žmonės privalo pasiimti su savimi dokumentus, svarbiausius daiktus ir šiek tiek maisto produktų ir laukti prie savo gyvenamojo namo, kol privažiuos autobusai ir bus vykdoma laikina evakuacija į artimiausias Kijevo sritis (garso įrašą galite išgirsti ČIA). Gyventojams buvo draudžiama su savimi vežtis naminius gyvūnus, vaikai negalėjo pasiimti savo žaislų. Žmonės nežinojo, kiek laiko jiems teks būti išvežtiems nuo namų, apie evakuacijos trukmę niekas nepranešė, tačiau visi galvojo, jog daugiausiai tai truks tris dienas. Gyventojai vis dar nežinojo apie padėties rimtumą, viskas buvo laikoma paslaptyje, kad būtų išvengta visuotinio sąmyšio. Štai vienas iš Pripetės gyventojų, evakuacijos dieną sėdėdamas autobuse pasakė: "Manau, kad miestą greitai atidarys. Žmonės greitai vėl čia gyvens, juk miestas turi gyvuoti! Miestas gražus, čia turi žaisti vaikai..". Tačiau nei šis žmogus, nei visi kiti tūkstančiai gyventojų nė nenumanė, jog tai evakuacija be bilieto atgal ir daugiau jie niekada nebegrįš. Per daugiau nei tris valandas, mieste liko tik kariai ir mokslininkai.

PADARINIAI IR TOLIMA ČERNOBYLIO ATEITIS

Apleista mokykla Pripetės mieste. 

Kadaise Pripetės miestas garsėjo savo modernumu, įvairiomis atrakcijomis, komunikacija, ateityje buvo planuojama statyti naujus prekybos centrus, viešbučius ir mokyklas, miestas ketino plėstis. Tačiau dabar Pripetė - tai miestas vaiduoklis. Miestas, kurio daugiau nei 47 tūkstančių gyventojų neliko per parą. Miestas, kuriame žmonės paliko savo gyvenimus, tikėdamiesi sugrįžti. Nors Pripetėje šiuo metu niekas nebegyvena, aplink Černobylį esančiuose kaimuose, pagal oficialią statistiką gyvena apie 200 gyventojų, kurie praėjus keliems mėnesiams po evakuacijos, sugrįžo į gimtinę. Tačiau dabar sugrįžti į "mirties zoną" negali niekas. Černobylio avarija turėjo daugybę pasekmių, kurios jaučiamos yra iki dabar. Didžiausia avarijos įtaka buvo žmonių sveikatai. Daugybė žmonių mirė nuo gautos per didelės radiacijos dozės, tūkstančiais kartų padaugėjo naujagimių apsigimimo atvejų, skydliaukės vėžio  ir ūmios spindulinės ligos atvejų, daugelis žmonių mirė vyresniame amžiuje. Radiacijos debesis po avarijos keliavo per visą pasaulį ir labiausiai pažeidė rytinę Lenkijos dalį, Vokietiją, Švediją ir Rusiją. Šiuo metu Černobylio atominėje elektrinėje yra statomas naujas "sarkofagas", kuris turėtų dar labiau sumažinti radiaciją. Nors po avarijos buvo atlikta dezaktyvacija ir tarša buvo sumažinta, čia iki šiol gyventi yra labai pavojinga, o Černobylis yra laikomas labiausiai užteršta pasaulio vieta. Sakoma, jog saugiai čia gyventi bus galima tik po 20 000 tūkt. metų, nors ne kartą yra kalbėta apie šio miesto "reabilitaciją" ir atgaivinimą. Dabar Černobylis dar yra laikomas turistų meka, mat čia dažnai vykdomos ekskursijos smalsiems ir bebaimiams turistams, kuriami filmai ir žaidimai.

ĮDOMŪS FAKTAI:

Nuotrauka, padaryta lemtingą avarijos dieną. 

Žmonės, skrendantys sraigtasparniu virš 

atominės elektrinės ir tuomet dar nenujaučiantys,

kokioje pavojingoje vietoje esantys. 

• Švedija buvo pirmoji šalis, kuri balandžio 28 dieną pastebėjo padidėjusį radioaktyvumą. Pasirodo, Sovietų Sąjunga norėjo nuslėpti žinią apie Černobylio jėgainės avariją, tačiau Švedijos dėka, pasaulis naujieną sužinojo. 

• Netoli Černobylio atominės elektrinės yra miškas, kuris po įvykusios tragedijos ir milžiniškos radioaktyvumo spinduliuotės dozės pakeitė spalvą - tapo oranžiniu ir buvo pavadintas "Raudonuoju mišku"

• Net ir įvykus tokiai katastrofai, Černobylio atominės elektrinės veikla buvo pristabdyta tik keliems mėnesiams. Jiems praėjus, pirmas ir antras, o netrukus ir trečias blokas ir vėl veikė. Galutinai elektrinė buvo uždaryta tik 2000 metais. Taigi jėgainė elektrą gamino dar keturiolika metų.

• Įvairių skaičiavmų dėka nustatyta, kad dėl Černobylio avarijos žuvo apie 10 tūkst. žmonių, o 3,5 mln. susirgo. Tačiau šie duomenys nėra itin tikslūs ir oficialūs. 

• Ukraina iki šių dienų moka kompensacijas žmonėms, kuriuos paveikė katastrofa. Manoma, jog tokių žmonių yra net apie 7 mln., o 5-7% kasmetinių Ukrainos valdžios išmokų sudaro Černobylio aukoms. 

Po didžiausios pasaulyje branduolinės avarijos praėjo beveik 29 metai. Černobylio atominės jėgainės katastrofa - tai tarsi skaudi ir griežta pamoka mums, pamokanti, jog negalime neapgalvotai ir nesuplanuotai elgtis mus supančiame pasaulyje. Tikiu, jog dauguma iš jūsų perskaičiusios straipsnį, pagalvojote: "Kaip norėčiau aplankyti Černobylį..". Tokiu atveju rekomenduoju pažiūrėti filmą "Černobylio dienoraščiai", o jei noras po filmo žiūrėjimo dings, galite pakeliauti po miestą virtualiai, paspaudę ČIA.