Religija, pasaulį žavinti ne tik savo filosofija, bet ir maistu

     

“Hare Krišna, Hare Krišna”. Ar tau tai girdėta? Greičiausiai, kad taip. Dažnas yra matęs juos, vaišnavus (liaudyje paprastai vadinamus ,,krišnaitus‘‘), su džiaugsmu ir pakylėjimu giedančius šią mantrą. Bet ar pasidomėjai apie jų bendruomenę išsamiau? Šiame straipsnyje susipažinsi su krišnaizmo istorija bei šios religijos ypatumais.

Religinio judėjimo istorija bei filosofija

 Krišnaizmo šaknys slypi Indijoje, o pradininkas – Čaitanja Mahaprabhu (XVI a. religinis reformatorius rytų Indijoje). Jis išpopuliarino bhakti jogos mokyklą, ,,Harė Krišna‘‘ giedojimą bei sanskrito kalba sukūrė aštuonias pasišventimo maldas. Būtent jo pasekėjai ir yra vadinanami krišnaitais, kurie garbina Č.Mahaprabhu kaip Krišnos (Dievo) įsikūnijimą.

Šis religinis judėjimas ėmė plisti Europoje po to, kai dvasinis mokytojas A. C. Bhaktivedanta Svamis Prabhupada išvyko iš Indijos, su tikslu pamokslauti vakarų Europos šalyse. Taip 1966m.  įsikūrė Tarptautinė Krišnos Sąmonės Bendrija.

Vaišnavai tiki, kad Dievas yra didis, tačiau gali būti ir žmogaus draugas, prie jo galima priartėti, ištrūkti iš nesibaigiančių reinkarancijų rato, jei tik žmogus įsileidžia dvasinį pasaulį. Todėl Krišnaitai praktikuoja joga, kuri, pasak jų, gali suteikti Krišnos malonę.

                          Čaitanja Mahaprabhu                                                        Dievas - Krišna

 Vienas iš principų - nevalgyti žuvies, mėsos, kiaušinių, grybų, česnakų bei svogūnų

  Mėsos atsisakymas skirtas žmonėms, norintiems tapti dvasingesniems (nors jei maisto deficitas – mėsą valgyti yra leidžiama). Taip pat svogūnai grybai bei česnakai šioje religijoje – beverčiai produktai, apsunkinantys organizmą, trukdantys susikaupti bei medituoti. Daugelį patraukia įspūdinga indiška virtuvė, kuri yra neatsiejama nuo šios religijos: pilna egzotiškų prieskonių, suteikiančių žmogui tam tikrą energiją ir įkvėpimą.

  
 Būtent dėl šio vegetariško krišnaitų principo bei jų skundų, šiandien Lietuvos kariuomenėje kariams yra ruošiamas ir vegetariškas meniu: be žuvies, mėsos ir kiaušinių. Įdomu ir tai, kad  A. C. Bhaktivedanta Svamis Prabhupada iniciatyvos dėka, šiandien turime veganiško maisto dalinimo organizaciją ,,Food for life‘‘   (Lietuvoje žinoma kaip ,,Harė Krišna maistas kūnui ir sielai‘‘) , kuri veikia įvairiose šalyse ir kiekvieną dieną bendrai išdalina apie 1 milijoną vegetariško maisto porcijų. Nėra ko stebėtis - dalintis maistu krišnaitų gyvenime yra svarbu. Ir tai dar ne viskas.

 Maisto gaminimas bei valgymas – tai ne šiaip sau veiksmas, patenkinantis skonio receptorius ir palaikantis egzistenciją. Tai svarbūs ritualai, vadinami maisto joga. Viskas turi taisykles: prieš maisto gaminimą yra būtina apsirengti švariais rūbais. Negalima vidury maisto ruošimo pulti ragauti, nes pirma porcija turi būti paaukota Dievui. Tai yra, virtuvėje turėtų stovėti altorėlis, skirtas Krišnai, prie kurio, įdėjus į mažą indą, yra aukojamas maistas ir tik po to yra ragaujamas. Po valgio rankos ir akys yra apiplaunamos, o burna – praskalaujama. Tik po šio paskutinio ritualo galima pradėti plauti indus.

 Tiesa, be maisto ribojimų yra ir kitų: draudžiama vartoti kavą, arbatą, alchoholį, žaisti azartinius žaidimus. Mat visa tai kelia priklausomybę.

Tabu santuokiniame gyvenime?

 Vaišnavų santuoka yra laikoma amžina. Tuoktis antrą kartą galima tik tuo atveju, jeigu partneris miręs. Ko gero, šią santuokos amžinumo sąvoką įprasmina jaunųjų surišimo tradicija: per vestuvių ceremoniją jie, apsirengę puošniais drabužiais, yra surišami ir taip privalo išvaikščioti ištisą savaitę, antraip būtų didelė gėda.

Jaunųjų surišimas

 Nors per vestuves žmonės suvedami kaip niekad arti, pagal vaišnavų principus, lytinis gyvenimas pradedamas tik tada, jeigu planuojama turėti atžalų. Mat lytinis portaukis prilyginamas ne dvasiniam, o materialiam pasauliui, kuriame, anot krišnaitų, žmogus ir taip yra įstrigęs. Tad, greičiausiai, nereikia aiškinti, kodėl abortai ir kontraceptinės priemonės jų gyvenime yra nepripažįstami.

Už plaukų – į dangų?

Krišnaitų apranga ir visas įvaizdis išties įdomus: tradiciniai indiški vaišnavų rūbai, tam tikri molio piešiniai ant kūno (lygiagrečios linijos, užsibaigiančios lapelio forma). Vyrai, dažniausiai gyvenantys šventyklose arba paprastai atsidavę Dievui, nusiskuta galvą, bet pakaušyje palieką sruogelę tam, kad Krišna, pamatęs savo garbintoją skęstantį nesibaigiančioje reinkarnacijų jūroje, galėtų už jos pagriebti ir jį išgelbėti. Įdomu, ar ne?

Krišna garsių žmonių gyvenime

George Harrison

Legendinės grupės ,,The Beatles'' narys ne tik gerai sutarė su krišnaitais, bet ir buvo jų bendrijos narys. Jis parėmė pirmą ''Hare Krišna'' knygos leidimą, parašė jai įžanga bei nupirko dvarą šalia Londono tam, kad jis būtų naudojamas kaip vaišnavų šventykla. Dainininkui mirus, jo pelenai buvo išbarstyti Indijoje, privačioje ceremonijoje.

Russel Brand

Nors šis aktorius žinomas dėl savo pašėlusio humoro,

jis yra labai dvasingas ir tikintis žmogus. Įdomus faktas, kad Russel vedė garsiąją Katy Perry

būtent Indijoje, Vaišnavų bažnyčioje.

Steve Jobs

Nors oficiali jo religija yra budizmas, 2005 metais savo kalboje apie vieną iš svarbiausių savo gyvenimų etapų paminėjo ir Krišną. ,,Aš nežinojau, ko noriu iš gyvenimo ir kaip koledžas man padės tai suprasti. Ir čia aš leidau visus savo tėvų pinigus, kuriuos jie taupė visą savo gyvenimą. Tad aš nusprendžiau visa tai mesti. Tiesa, viskas nebuvo taip romantiška. Nebeturėjau bendrabučio kambario, tad miegojau draugų kambariuose ant grindų, keičiau depozitą, kad galėčiau nusipirkti valgyti ir kiekvieną sekmadienio vakarą eidavau 11km. už miesto į Krišnos šventyklą, kad gaučiau gerą vakarienę. Dievinau tai. Daugelis dalykų,  kurie vertė mane suklupti dėl savo intuicijos ir smalsumo, vėliau tapo neįkainojami mano gyvenime.''

 Vaišnavai Lietuvoje

,,Egzistuoja trys didžiausios grėsmės sovietiniam gyvenimo būdui: vakarietiška kultūra, rokenrolas, ir Harė Krišna",-žurnalui ,,Komunistas‘‘ teigė vienas iš KGB narių.

 Pirmieji krišnaitai Lietuvoje pasirodė 1979 metais. Iš pradžių jie Sovietų Sąjungai neatrodė kaip antikomunistinė organizacija, tačiau vėliau įžvelgė pavojų, todėl kurį laiką krišnaitai negalėjo laisvai reikštis visuomenėje, buvo sekami KGB: dauguma Lietuvos vaišnavų buvo pašalinti iš kolegijų, universitetų, atelisti iš savo darbų, kai kurie privalėjo net emigruoti. 1986m. jie, vis delto, surengė eitynes, tačiau jas akylai stebėjo milicija. Kiek vėliau krišnaitų religinė bendruomenė jau buvo oficialiai įregistruota.

 Dabar Lietuvoje yra ir savotiškų šventyklų. Čia tikintieji susirenka melstis, giedoti giesmes, padiskutuoti įv. filosofiniais klausimais. Taip pat kartą per savaitę išeina į gatves ir giedą visų žinomą mantrą. Taip jie išreiškia pagarbą dievui ir tarsi primena aplinkiniams apie Krišnos buvimą.

NORS ŠI PASAULĖŽIŪRA DAUG KAM SVETIMA, JOS INTEGRACIJA EUROPOJE SKIEPIJA TAM TIKRĄ TOLERANCIJĄ: KUO ĮVAIRESNĖ KULTŪRA SUPA ŽMOGŲ, TUO JIS PAKANTESNIS. PASAULIS TALPINA TIEK DAUG NEPAŽINTŲ DALYKŲ, SVARBU NEBŪTI AKLAM, DOMĖTIS MUS SUPANČIA APLINKA IR, ŽINOMA, IŠLIKTI KRITIŠKO MĄSTYMO.