Pasibaigus mokslams pagaliau galima ramiau atsikvėpti ir pasimėgauti laisvu laiku. Net jei šią vasarą dirbsi arba kur nors savanoriausi, laiko vis tiek turėsi. Žinoma, galima nuveikti daugybę smagių dalykų, tačiau jei mėgsti skaityti, vasara yra pats puikiausias laikas pasimėgauti įdomiomis istorijomis. Nežinau, kaip tu, bet asmeniškai aš vasarą niekada neskaitau nieko iš privalomos literatūros: pakankamai prisiskaitau viso šito per mokslo metus, o vasarą aš noriu skaityti tai, kas man patinka.
Myliu knygas ir skaitymą, todėl beveik visada ką nors skaitau. Šiandien papasakosiu apie kelias knygas, kurias tikrai bus malonu ir naudinga perskaityti vasarą, tad jei ieškai idėjų vasaros knygoms, skaityk toliau.
Klausimas "Kokia tavo mėgstamiausia knyga?" asmeniškai man yra sudėtingas, nes per savo kol kas neilgą gyvenimą esu perskaičiusi nemažai gerų knygų. Tačiau viena knyga yra man neabejotinai pati artimiausia. Tai rašytojos iš Naujosios Zelandijos Brigid Lowry knyga "Linkėjimai nuo Džordžijos".
Pirmą kartą šią knygą į rankas paėmiau būdama 10 ar 11 metų. Dabar man 18. Nuo tada skaičiau ją dar mažiausiai 15 kartų. Kadangi knyga ne mano, kiekvieną kartą skolinuosi ją iš bibliotekos ir man tiesiog įdomu, ką darbuotojos mano apie merginą, bent 2 kartus per metus imančią tą pačią knygą. Kad ir kaip būtų, knyga išties nuostabi ir kiekvieną kartą ją skaitydama atrandu kažką naujo ir man svarbaus (juk normalu, kad vienuolikos metų mergaitei rūpės kiti dalykai, nei aštuoniolikos metų merginai). Tikrai keista, kad, atrodo, tokioje paprastoje istorijoje yra tiek daug dalykų, kurie man tokie artimi... Sunku patikėti, kad tai parašė žmogus, gyvenantis visai kitoje pasaulio pusėje ir manęs gyvenime nematęs. Skaitant šią knygą visuomet apima keistas jausmas, lyg visa tai - aš ir mano gyvenimas.
Knyga parašyta pirmu asmeniu: pagrindinė veikėja Džordžija pasakoja apie savo gyvenimą ir įvykius jame per vienerių metų laikotarpį. Santykiai su motina, giminaičiais, svajonės nuvykti į mėgstamos grupės koncertą, nerimas dėl išvaizdos, darbo paieškos ir asmeniniai išgyvenimai... Viskas pateikta labai paprastai, knygą tikrai perskaitysi greitai, veikėjai įtraukiantys. Pakanka humoro (taip pat sarkazmo ir šiek tiek "juodo" humoro, kurį aš dievinu), kai kurios situacijos komiškos, kai kurios atvirai liūdnos. Tikrai patariu perskaityti kiekvienai merginai.
Ar kada girdėjai vokiečių rašytojos Isabel Abedi vardą? Jei ne, labai patariu susipažinti su ja ir su jos knygomis "Kuždesys" ir "Izola".
Abi šias knygas aš taip pat skaičiau ne kartą.
Kuždeys yra detektyvinis romanas, turintis mistikos elementų. Siužetas pasakoja apie šešiolikmetę Noa, kuri su mama Kat, žymia aktore, ir šeimos draugu Gilbertu vasarai išsinuomoja namą Vokietijos kaime. Tačiau dar net neatvykus į kaimą nutinka blogas dalykas, pasak Gilberto, pavojingas ženklas... Noa dar nežino, kad namas, į kurį jie vyksta, slepia daug šiurpių paslapčių.
Romano siužetas nepaprastai įtraukiantis, o istorija nepaleidžia ir išlaiko intrigą iki pat paskutinio puslapio. Nuostabiai supinami du siužetai: dabarties ir praeities įvykiai. Visa romano atmosfera dvelkia kažkokia vėsa, paslaptimi ir net šiurpumu. Jei mėgsti tokio tipo knygas, būtinai perskaityk.
Izola yra panašaus tipo detektyvinis - psichologinis romanas, tik jau mistikos čia nėra, nors atmosfera kuriama paslaptinga. Tai istorija apie Verą, kurią kažkada iš Brazilijos įsivaikino žmonės iš Vokietijos. Užaugusi mergina sutinka dalyvauti realybės šou, kuris bus filmuojamas saloje prie Brazilijos. Dvylika jaunuolių gyvens saloje, o 24 valandas per parą juos stebės kameros. Tačiau jaunuoliai nežino apie žaidimą, kurį jiems paruošė režisierius. Galiausiai įvykiai pakrypsta visiškai netikėta linkme...
Vėlgi, įdomus siužetas, netikėti posūkiai ir prikaustanti meilės istorija.
Jei nesi susipažinusi su brazilų rašytojo Paulo Coelho kūryba, pats laikas tai padaryti. Pastaruoju metu girdėjau daug kritikos šio rašytojo adresu. Daugiausiai dėl to, kad jo "gyvenimo išmintis" iš tiesų jokia išmintis ir t.t. Žinoma, kiekvienas turi savo nuomonę. bet:
1. Puiku, kad laikote save super išsilavinusiais intelektualais, bet ne visi gali skaityti ir tikrai suvokti sudėtingus filosofinius tekstus. Pavyzdžiui, aš negaliu ir man visai ne gėda tai pasakyti, nors ir nelaikau savęs kvaila. P. Coelho savo knygose kalba apie gyvenimą. Galima sutikti tikrai išmintingų minčių ir suvokti, ką autorius norėjo pasakyti. Gal aš klystu, bet argi nėra puiku, kai žmogus, skaitydamas knygą, suvokia ten parašytus dalykus (kurie, beje, tikrai nėra kvaili)? Ar geriau vaidinti labai išsilavinusį ir "aukščiau viso šito", bet nieko nesuprasti?
2. Man jo knygos patinka. Rimtai. Tiek pasakojimo stilius, tiek patys siužetai. Man malonu jas skaityti. Sprendžiant pagal tai, kad jis - vienas žinomiausių šių laikų rašytojų, tokių kaip aš yra ir daugiau.
Nuo ko patarčiau pradėti? Žinoma, nuo "Alchemiko". Tai - viena unikaliausių mano skaitytų knygų. Panašiai kaip ir A.de Sent Egziuperi "Mažasis princas", "Alchemikas" yra pasaka suaugusiems. Knyga turi siužetą, kurį galima suvokti tiek tiesiogiai, tiek kaip alegoriją.
Taip siūlau perskaityti romaną "Nugalėtojas lieka vienas". Kanų kino festivalyje susitinka rusų milijonierius Igoris, Rytų mados karalius Hamidas, pagrindinio vaidmens siekianti amerikiečių aktorė Gabriela, ambicingas detektyvas Savua, trokštantis išnarplioti sudėtingiausią gyvenimo bylą, ir modelis Jasminė,. Ką bendro turi šie skirtingi žmonės? Daugiau, nei tu manai. Viskas susiję, siužetas įdomus ir, kaip kiekviena šio rašytojo knyga, skatina susimąstyti.
Dar viena nuostabi knyga, kuria negaliu nepasidalinti: Lisa See, "Nepaprasta Peonės meilė". Veiksmas vyksta XVII amžiaus Kinijoje ir pasakoja apie Peonę, merginą iš turtingos šeimos, ir jos meilę jaunam poetui, kurio ji nesiliauja mylėjusi net po mirties. Autorė kaip knygos pagrindą panaudojo 1598 metais kinų dramatisto Tang Xianzu sukurtą operą "Bijūnų paviljonas" ir knygą "Trijų žmonų komentarai", išleistą Kinijoje 1694. Tai išties unikali knyga, kai trys to paties vyro žmonos (žinoma, jos buvo jo žmonomis ne vienu metu) viena po kitos rašė savo komentarus ir pastebėjimus apie anksčiau minėtą operą. Žinoma, "Nepaprasta Peonės meilė" - grožinis kūrinys, tačiau jame daug istorinių momentų ir jis paremtas realiais įvykiais. Skaitant romaną galima susipažinti tiek su Kinijos istorija, tiek su kultūra, papročiais ir mitologija, kurios čia tikrai daug. Anksčiau nelabai daug žinojau apie šios šalies papročius ir mitologiją, tad buvo labai įdomu. Visas siužetas alsuoja mums egzotiška ir tolima Rytų kultūra, o knyga, nors ir nemažos apimties, neprailgsta.
Šiandien tiek norėjau papasakoti. Greičiausiai ateityje dar ne kartą dalinsiuosi savo knygų atradimais. Labai džaigiuosi galėdama pasakyti, kad skaitymas man - malonumas, ir aš tikiuosi, kad taip bus visada. Šių laikų pasaulyje, kuriame karaliauja technologijos, susirašinėjimai, greitas maistas ir online bendravimas, skaitymas kartais atrodo kaip išsigelbėjimas. Pabandyk padėti telefoną ir valandą paskaityti: laikas sustoja ir viskas atrodo kitaip.
0 Komentarai